Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Apolonijas Tianietis – vardas, kuris skamba tarsi iš mitų, nors jis buvo istorinis žmogus. Lietuviškas terminas „Apolonijas Tianietis“ kilęs iš graikiško Apollōnios ho Tyaneus, reiškiančio „Apolonijas iš Tianos“, mažos Kapadokijos miesto. Tačiau šis vardas slepia daug daugiau nei geografinę kilmę. Apolonijas buvo filosofas, asketas, keliautojas, stebukladarys ir moralinis mokytojas, kurį kai kurie senovės autoriai laikė … [Skaityti toliau…]
Vjasa – vienas paslaptingiausių ir kartu įtakingiausių vardų Indijos dvasinėje istorijoje. Jis minimas kaip išminčius, regėtojas, mokytojas ir epinių tekstų perdavėjas, kurio veikla siejama su senosios pasaulio tvarkos pabaiga ir naujos eros pradžia. Tradicija jį mato ne kaip poetą ar rašytoją įprasta prasme, o kaip žmogų, kuris per vizijas ir gilų susikaupimą suvokė įvykius, idėjas … [Skaityti toliau…]
Šventasis Eduardas Išpažinėjas (apie 1003–1066 m.) buvo Anglijos karalius, valdęs nuo 1042 iki 1066 metų. Jis laikomas vienu iš paskutiniųjų anglosaksų karalių, prieš normanų užkariavimą 1066 m., ir jo valdymas pasižymėjo taiką puoselėjančia politika bei dvasine atsidavimo Dievui gyvenimo filosofija. Eduardas pelnė „Išpažinėjas“ titulą dėl savo ypatingo pamaldumo, o ne dėl kankinystės, kuri dažnai buvo … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas I buvo Romos popiežius nuo 523 iki 526 metų. Jis tapo svarbia figūra Bažnyčios ir Vakarų pasaulio istorijoje ne tik dėl savo dvasinės vadovystės, bet ir dėl savo politinės veiklos, kuri galiausiai lėmė jo kankinystę. Jo pontifikatas vyko sudėtingais laikais, kai krikščionybė buvo suskilusi dėl doktrininių nesutarimų tarp ortodoksinės krikščionybės ir arijonizmo, kuris … [Skaityti toliau…]
Šventoji Tėja (Thea) yra ankstyvosios krikščionybės kankinė, minima šventųjų globėjų tarpe. Ji švenčiama liepos 25 dieną ir gruodžio 19 dieną. Tėjos vardas reiškia „deivė” ir turi gilias šaknis senovės Graikijoje, kur jis buvo susijęs su šviesa, regėjimu ir dangumi. Krikščioniškoje tradicijoje Šv. Tėja yra žinoma kaip viena iš kankinių, kurios gyvenimas buvo paženklintas dideliu tikėjimu … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pranciškus Bordžija (1510–1572) buvo kilmingos ir įtakingos Bordžijų giminės narys, kuris išsiskyrė savo gyvenimo radikaliu virsmu – nuo aukšto rango politiko ir didiko iki nuolankaus jėzuito. Jo gyvenimas yra galingas liudijimas apie atsivertimą, nuolankumą ir pasiaukojimą Dievo tarnystei. Pranciškus gimė 1510 m. Gandijoje, Ispanijoje, kilmingoje šeimoje. Jo senelis buvo Aleksandras VI, vienas prieštaringiausiai vertinamų … [Skaityti toliau…]
Šventasis Martynas, arba Šv. Martynas iš Tūrų (lot. Sanctus Martinus Turonensis), yra vienas žymiausių Vakarų Europos šventųjų – karių, elgetų, vynuogynų darbininkų, vargšų ir net žąsų globėjas. Gimė apie 316–336 metus Panonijoje, dabartinėje Vengrijoje, romėnų karininko šeimoje. Augo pagoniškoje aplinkoje, bet dar vaikystėje slapta lankėsi bažnyčioje, o penkiolikos, kaip karininko sūnus, buvo priverstas stoti į … [Skaityti toliau…]
Šventasis Andrius (graikiškai Ἀνδρέας – Andreas), krikščioniškoje tradicijoje pagarbiai vadinamas Pirmuoju pašauktuoju (graikiškai Protokletos), užima ypatingą vietą tarp dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų. Jo istorija prasideda Galilėjos regione, Betsaidos mieste (Bēth-Saidā), įsikūrusiame šiauriniame Galilėjos ežero krante. Nors Andrius buvo žydas, jo vardas yra grynai graikiškos kilmės, reiškiantis „vyrišką“ arba „drąsų“. Šio apaštalo vardas slaviškose tradicijose įsitvirtino … [Skaityti toliau…]
Šventasis Konstantinas Didysis (apie 272–337 m.) buvo Romos imperatorius, kuris suvaidino lemiamą vaidmenį krikščionybės plėtroje Romos imperijoje. Jis laikomas vienu iš svarbiausių figūrų krikščioniškosios istorijos, nes jis pirmasis Romos imperatorius, kuris priėmė krikščionybę ir suteikė jai teisėtumą. Dėl savo svarbos Konstantinas buvo kanonizuotas tiek Rytų Ortodoksų bažnyčiose, tiek kai kuriose Vakarų krikščionybės tradicijose. Ankstyvasis gyvenimas … [Skaityti toliau…]
Stefanas Nemanja (serbiškai Стефан Немања), gimęs apie 1113 metus Zetoje (dabar Juodkalnija), yra laikomas vienu svarbiausių Serbijos viduramžių lyderių ir valstybės įkūrėjų. Jis mirė 1199 metais, tapęs vienuoliu ir savo gyvenimo pabaigoje susitelkęs į religinį dvasingumą. Nemanja buvo Serbijos Didysis Županas nuo 1166 iki 1196 metų ir vienas iš svarbiausių Serbijos Stačiatikių Bažnyčios rėmėjų bei … [Skaityti toliau…]
Ezekijas buvo žymus Judo karalius, valdęs nuo 715 iki 686 metų pr. m. e. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo reikšmingomis reformomis, skirtomis atkurtai Izraelio Dievo garbinimo praktikai ir karalystės stiprinimui. Jis buvo pasiryžęs panaikinti stabų garbinimą, kurį įvedė jo tėvas Ahazas, ir atkurti tikėjimą, grindžiamą Mojzes įstatymais. Ezekijo valdžia prasidėjo jam būnant 25 metų, ir jis … [Skaityti toliau…]
Teodoras Beza buvo iškilus XVI amžiaus protestantų teologas, reformatorius ir Ženevos akademijos vadovas, kuris tapo vienu svarbiausių kalvinizmo skleidėjų ir Jonui Kalvinui artimu bendražygiu. Jo gyvenimas ir darbai turėjo didelę reikšmę ne tik Šveicarijos reformacijai, bet ir protestantizmo plitimui Europoje, ypač Prancūzijoje. Beza gimė 1519 metais Vezelyje, Prancūzijoje. Jo šeima buvo kilminga ir suteikė jam … [Skaityti toliau…]