Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Gregoras Mendelis (1822–1884) – austrų mokslininkas ir vienuolis, laikomas šiuolaikinės genetikos tėvu. Jo eksperimentai su žirniais atskleidė paveldimumo dėsnius, kurie tapo biologijos pamatu, tačiau Mendelis buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs savo tyrimus kaip būdą suprasti Dievo kūrinijos tvarką. Gregoras Johanas Mendelis gimė 1822 m. liepos 20 d. Hynčicėje, tuometinėje Austrijos … [Skaityti toliau…]
Idrisas (arab. إدريس, Idrīs) yra vienas iš Korane minimų pranašų, dažnai tapatinamas su bibliniu Enochu (Enoch). Jis laikomas antruoju pranašu po Adomo ir labai gerbiamas tiek islame, tiek judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Korane Idrisas minimas du kartus (19:56–57 ir 21:85–86), tačiau jo gyvenimas aprašytas labai glaustai. Vėlesnėse islamiškose legendose ir aiškinimuose Idrisas tampa mistinės išminties, … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Jonas, vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių, užima ypatingą vietą tiek Evangelijose, tiek krikščionių dvasinėje tradicijoje. Jis ne tik buvo liudininkas svarbiausių Jėzaus gyvenimo įvykių, bet ir tapo meilės, dvasinės gelmės bei teologinio mąstymo pradininku. Jo asmenybė, raštai ir palikimas iki šiol kelia diskusijų ir įkvėpimo. Jonas, Zebediejaus ir Salomės sūnus, buvo kilęs iš Galilėjos … [Skaityti toliau…]
Habakukas (hebrajiškai חֲבַקּוּק – Ḥavaqquq, graikiškai Ἀμβακοὺμ – Ambakoum, lotyniškai Habacuc, arabiškai حبقوق – Ḥabaqūq) – vienas iš Senojo Testamento „mažųjų pranašų“, kurio vardas, kaip manoma, reiškia „apkabinantis“ arba „tas, kuris apglėbia“. Apie patį Habakuką žinoma labai mažai. Jo vardas minimas tik jo pačio pranašystės pradžioje, nėra nurodyta nei tėvynė, nei šeima, nei socialinis statusas. … [Skaityti toliau…]
Tomas iš Čelano (Thomas de Celano) gimė apie 1185 m. netoli Celano miesto, dabartinėje Italijos Abrucų srityje. Jis kilęs iš kilmingos šeimos, tikėtina – vidutiniškai pasiturinčios. Jaunystėje mokėsi teologijos, tikriausiai Benediktinų vienuolyne, ir buvo gerai susipažinęs su liturgine bei biblijine tradicija, kas vėliau atsispindėjo jo stiliaus puošnumu ir simbolizmu. Apie 1215 m. jis prisijungė prie … [Skaityti toliau…]
Popiežius Steponas VI (arba VII, priklausomai nuo istorinės numeracijos) yra viena iš kontroversiškiausių figūrų Katalikų Bažnyčios istorijoje, daugiausia dėl savo vaidmens surengiant makabrišką „Lavono sinodą“ 897 m. Jo trumpas pontifikatas, trukęs vos metus (896–897 m.), pažymėtas politinių intrigų, žiaurumo ir chaotiškos Romos situacijos IX a. pabaigoje. Šis laikotarpis, dažnai vadinamas „tamsiaisiais popiežių amžiais“, buvo pilnas … [Skaityti toliau…]
Matthew Parker (liet. Metju Parkeris) (1504 m. rugpjūčio 6 d. – 1575 m. gegužės 17 d.) buvo iškili Anglijos Reformacijos figūra, tapęs Kenterberio arkivyskupu (1559–1575 m.) ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį formuojant Anglijos Bažnyčios tapatybę ir stabilumą valdant karalienei Elžbietai I. Jo pontifikatas buvo esminis Anglijos Bažnyčios atsigavimui ir įtvirtinimui po politinių ir religinių suiručių, atneštų … [Skaityti toliau…]
Julianas Atkritėlis (lot. Flavius Claudius Julianus, vadinamas Apostata, „Atkritėlis“) buvo Romos imperatorius, valdęs 361–363 m. Jo asmenybė iki šiol kelia daug diskusijų: vieni jį vadina paskutiniu didžiuoju pagonybės gynėju, kiti – krikščionybės priešu, kuris tapo simboliu atsimetimo nuo tikėjimo. Julianas gimė 331 m. Konstantinopolyje. Jis buvo Konstantino Didžiojo giminaitis – jo pusbrolis. Po Konstantino mirties … [Skaityti toliau…]
Diogenas Laertijus (Diogenes Laertios, lot. Diogenes Laertius) buvo III amžiaus po Kristaus graikų rašytojas, biografas ir filosofijos istorikas, kurio vardas iki šiol siejamas su vienu iš vertingiausių antikos veikalų – „Garsiųjų filosofų gyvenimai ir mokymai“ (Βίοι καὶ γνῶμαι τῶν ἐν φιλοσοφίᾳ εὐδοκιμησάντων). Šis kūrinys tapo pagrindiniu šaltiniu apie senovės graikų filosofus, jų biografijas, mokymus, posakius … [Skaityti toliau…]
Tacianas (lot. Tatianus, gr. Τατιανός) buvo II amžiaus krikščionių rašytojas, apologetas ir teologas, kilęs iš Sirijos – tikriausiai iš Antiochijos ar jos apylinkių. Gimė apie 120 m., mirė maždaug 180–185 m., greičiausiai Rytuose. Jis priklausė pirmajai po apaštalų kartai krikščionių intelektualų, bandžiusių sujungti graikų filosofiją ir krikščionišką tikėjimą, bet kartu kritiškai vertino pagonišką kultūrą. Tacianas … [Skaityti toliau…]
Šv. Rafaelis yra vienas iš trijų arkangelų, kurių vardai aiškiai minimi Biblijoje Mykolas ir Gabrielius. Jo vardas hebrajiškai reiškia „Dievas gydo“ arba „Dievo gydymas“, ir ši reikšmė glaudžiai susijusi su jo misija – būti gydymo, globos ir palydėjimo angelu. Rafaelio figūra išsiskiria tuo, kad jis pasirodo Tobijo knygoje, kurioje atlieka ypatingą vaidmenį, lydėdamas jaunąjį Tobiją … [Skaityti toliau…]
Anaksagoras iš Klazomenų (gr. Ἀναξαγόρας, apie 500–428 m. pr. Kr.) – vienas ryškiausių ikisokratinių filosofų, pirmasis Atėnuose įkūręs filosofijos mokyklą ir pirmasis Atėnuose nuteistas už „bedievystę“. Jis vadinamas „Protą atradusiu filosofu“, nes pirmasis gra, kuris pasakė: „Visame yra viskas, o tvarką įveda Νοῦς (Nus) – Protas“. Gyvenimas: nuo Jonijos iki Atėnų tremties Gimė turtingoje šeimoje … [Skaityti toliau…]