Korane Karūnas (arab. Qārūn) pristatomas kaip labai turtingas žmogus iš Mozės tautos. Jo turtai buvo tokie didžiuliai, kad net raktų į sandėlius nešėjų grupė sunkiai juos pakeldavo. Jis iškilo kaip turto ir puikybės simbolis.
Korane sakoma:
„Karūnas priklausė Mozės tautai, bet jis išpuiko prieš juos. Mes davėme jam tiek lobių, kad jų raktus sunkiai nešė stiprus vyrų būrys.“ (Koranas 28:76)
Karūnas ne tik turėjo didžiulius turtus, bet ir pasidavė arogancijai. Vietoje dėkingumo Dievui, jis savo sėkmę priskyrė vien tik sau, sakydamas:
„Tai man duota tik dėl žinių, kurias aš turiu.“ (28:78)
Šis pasakymas tapo simboliniu – žmogus, manantis, kad jo galia, išmintis ar sugebėjimai yra vienintelė turto priežastis, pamiršta Dievo vaidmenį ir tampa puikybės auka.
Prieštaravimas pranašui Mozei
Karūnas buvo iš tos pačios tautos, kurią Dievas vedė per dykumą. Bet vietoje paramos ir nuolankumo jis stojo prieš Mozę. Kai kurie islamo pasakojimai (tafsirai) mini, kad jis netgi bandė pakenkti Mozei, kaltindamas jį neteisybe. Taip jis parodė ne tik godumą, bet ir priešiškumą Dievo pasiuntiniui.
Dievo bausmė
Koranas pasakoja, kad Karūnas su savo rūmais ir lobiais buvo praryti žemės:
„Mes įskandinome jį ir jo namus į žemę. Ir nebuvo jam jokios draugijos, galinčios padėti prieš Dievą, ir jis negalėjo pats sau padėti.“ (28:81)
Šis bausmės aprašymas labai paveikus: žmogus, kuris manė, jog jo turtai yra nepalaužiama tvirtovė, vienu akimirksniu prarado viską. Niekas negalėjo jo išgelbėti – nei tarnai, nei draugai, nei giminaičiai.
Pamoka žmonėms
Tą pačią dieną žmonės, kurie pavydėjo Karūnui jo turto, staiga suprato, kad tikroji vertybė yra ne auksas ar šlovė, bet Dievo malonė:
„Tie, kurie vakar geidė jo vietos, sakė: ‘Vargas! Dievas plečia pragyvenimą, kam nori iš Savo tarnų, ir susiaurina. Jei Dievas nebūtų mūsų pasigailėjęs, būtų mus prarijusi žemė. Vargas! Netikintieji nepasiseks.’“ (28:82)
Ši reakcija parodo, kad Karūno likimas tapo gyva pamoka: turtai be tikėjimo ir nuolankumo virsta pražūtimi.
Karūnas tapatinamas su Korachu iš Senojo Testamento (Skaičių knyga, 16 skyrius). Ten Korachas sukilo prieš Mozę ir Aaroną, sakydamas, kad jie neteisėtai pasisavino dvasinę valdžią. Kaip bausmę Dievas prarijo jį su visa šeima ir turtais – žemė atsivėrė ir jie nugrimzdo gyvi į Šeolą.
Koranas šią istoriją perpasakoja daugiau pabrėždamas turtus ir puikybę, o Biblija – maištą prieš Dievo paskirtus vadovus. Tačiau bausmės panašumas akivaizdus.
Tafsiruose minima, kad Karūnas buvo labai turtingas, turėjo didžiulius lobius, bet buvo pavydus Mozei. Jo žūtis įspėja visus, kad žmogus neturi pasikliauti vien tik savo galia ar žiniomis. Išminčiai komentuoja: „Kas priskiria viską sau, o ne Dievui, tas praranda net tai, ką turi.“