Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Michaelas Faradėjus (1791–1867) – vienas įtakingiausių XIX a. mokslininkų, padėjęs pagrindą elektromagnetizmo mokslui ir šiuolaikinėms technologijoms. Jo atradimai apie elektros ir magnetizmo sąveiką pakeitė pasaulį, tačiau Faradėjus buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs gamtos dėsnius kaip Dievo kūrinijos grožio atspindį. Michaelas Faradėjus gimė 1791 m. rugsėjo 22 d. Niingtono Batsyje, Londone, … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Jonas, vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių, užima ypatingą vietą tiek Evangelijose, tiek krikščionių dvasinėje tradicijoje. Jis ne tik buvo liudininkas svarbiausių Jėzaus gyvenimo įvykių, bet ir tapo meilės, dvasinės gelmės bei teologinio mąstymo pradininku. Jo asmenybė, raštai ir palikimas iki šiol kelia diskusijų ir įkvėpimo. Jonas, Zebediejaus ir Salomės sūnus, buvo kilęs iš Galilėjos … [Skaityti toliau…]
Katarai (Cathars, iš graikų katharos – „tyras“) buvo XII–XIII a. krikščionių religinis judėjimas, paplitęs Pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke), Šiaurės Italijoje ir kitose Vakarų Europos dalyse. Jie kritikavo Romos katalikų bažnyčios turtus, mokymus apie skaistyklą, sakramentus ir kitus doktrininius aspektus, laikydami save tikrąja krikščionių bažnyčia, gyvenančia pagal apaštališką paprastumą. Katarai buvo dualistai, tikėję gėrio ir blogio … [Skaityti toliau…]
Palaimintasis Mykolas Giedraitis, vienas iš nedaugelio Lietuvos palaimintųjų, yra reikšminga asmenybė tiek Lietuvos, tiek ir visos Katalikų Bažnyčios istorijoje. Gimęs apie 1425 metus Giedraičių miestelyje, jis buvo kilęs iš garsios ir įtakingos Lietuvos didikų giminės – Giedraičių. Nepaisant savo kilmės, Mykolas pasirinko nuolankumo, dvasinės tarnystės ir atsidavimo Dievui kelią, kuris šiandien įkvepia daugelį tikinčiųjų. Mykolas … [Skaityti toliau…]
Aleksandras Dvorkinas, gimęs 1955 m. rugpjūčio 20 d. Maskvoje, yra žinomas kaip istorikas, teologas, profesorius ir vienas iškiliausių naujųjų religinių judėjimų ekspertų Rusijoje. Jo mokslinė ir praktinė veikla yra glaudžiai susijusi su sektų tyrimais, jų poveikio visuomenei analize ir kova su destruktyvių religinių grupių įtaka. Dvorkino darbas apima ne tik akademinę veiklą, bet ir aktyvų … [Skaityti toliau…]
Karlosas Kastaneda buvo rašytojas ir antropologas, kurio darbai sulaukė tiek pripažinimo, tiek ginčų. Jo knygos, ypač pirmoji, „Don Chuano mokymai: jašiero kelias“, išpopuliarėjo XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Kastaneda tvirtino, kad jo knygos yra antropologiniai tyrimai apie jo mokytoją, meksikiečių šamaną Don Chuaną, kuris supažindino jį su senųjų indėnų magijos tradicijomis ir dvasinėmis praktikomis. Šios praktikos … [Skaityti toliau…]
Andromeda – graikų mitologijoje yra Etiopijos karaliaus Kefėjo ir jo žmonos Kasiopėjos duktė. Jos vardas glaudžiai susijęs su mitais apie grožį, pasiaukojimą ir dievų valią. Andromedos istorija yra viena garsiausių graikų mitologinių pasakojimų, susijusių su herojišku Persėjo žygiu ir jos išgelbėjimu. Pasak mito, Andromeda tapo aukos dievams simboliu dėl savo motinos Kasiopėjos pasipūtimo. Kasiopėja gyrėsi, … [Skaityti toliau…]
Nostradamas, tikrasis vardas Michel de Nostredame (1503–1566), buvo prancūzų gydytojas, astrologas ir pranašas, išgarsėjęs savo pranašysčių knyga Les Prophéties („Pranašystės“), kurioje pateikė ketureiliais parašytus ateities įvykių numatymus. Ši knyga tapo viena iš žymiausių pranašysčių rinkinių pasaulyje ir iki šiol kelia diskusijas bei susižavėjimą. Nostradamas gimė pietų Prancūzijoje, žydų kilmės šeimoje, kuri vėliau atsivertė į krikščionybę. … [Skaityti toliau…]
Amfitrionas – graikų mitologijos herojus, kilęs iš Tirinto, Argolidės miesto, kurio karalius buvo jo tėvas Alkajas. Amfitrionas yra gerai žinomas dėl savo ryšio su Heraklio istorija, nes buvo šio garsiojo herojaus įtėvis ir žmogiškasis globėjas. Jo gyvenimas, kupinas sudėtingų likimo posūkių ir iššūkių, rodo senovės graikų mitologijai būdingą dievų ir žmonių likimų susipynimą. Amfitrionas vedė … [Skaityti toliau…]
Adadas – senovės Artimųjų Rytų audrų ir oro dievas, gerbiamas asirų, babiloniečių ir kitų Mesopotamijos regiono tautų. Jis simbolizavo gamtos stichijas, ypač audras, griaustinį ir lietų, kurie senovės žmonių gyvenime turėjo esminę reikšmę. Adadas buvo garbinamas kaip derlingumo skatintojas ir globėjas, kuris atneša lietų į žemę, užtikrindamas derliaus augimą bei žmonių ir gyvulių išlikimą. Jo … [Skaityti toliau…]