Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Ezekielis (hebrajiškai יְחֶזְקֵאל, „Dievas sustiprina“) – vienas iš didžiųjų Senojo Testamento pranašų, kurio vardu pavadinta viena spalvingiausių ir paslaptingiausių pranašysčių knygų. Jis gyveno VI a. pr. Kr., kai Izraelio tauta patyrė vieną didžiausių sukrėtimų – Babilono tremtį. Ezekielis pats buvo kunigo šeimos narys ir būdamas apie 25 metų kartu su kitais izraelitais išvežtas į Babiloną … [Skaityti toliau…]
Micha (hebrajiškai מִיכָה – Mīkhā, graikiškai Μιχαίας – Michaías, lotyniškai Micha, arabiškai ميخا – Mīkhā) – vienas iš Senojo Testamento „mažųjų pranašų“, kurio vardas reiškia „Kas kaip Viešpats?“ arba „Kas yra panašus į Dievą?“ Micha gyveno VIII a. pr. Kr., tuo pačiu metu kaip ir Izaijas, valdant Jotamui, Ahazui ir Ezekijui Judėjos karaliams. Jis buvo … [Skaityti toliau…]
Šv. Bonifacas, gimęs apie 675 m. pietų Anglijoje, tikruoju vardu Winfridas, buvo vienas įtakingiausių VIII amžiaus krikščionybės veikėjų. Jo misija germanų žemėse ne tik suformavo Vakarų Europos bažnytinį žemėlapį, bet ir sustiprino Romos Bažnyčios autoritetą naujai besikuriančiose karalystėse. Anglijoje išsilavinęs vienuolis Winfridas buvo žinomas kaip gabus mokytojas, raštininkas ir pamokslininkas. Jis gyveno benediktinų vienuolyne Nurslinge … [Skaityti toliau…]
Maksimas Išpažinėjas (apie 580–662 m.) yra vienas žymiausių VII a. krikščionių teologų, mistikų ir asketų, kurio darbai turėjo didžiulę įtaką Rytų ortodoksų teologijai ir filosofijai. Žinomas dėl savo tvirtos pozicijos ginant ortodoksinę kristologiją prieš monoteliizmo ereziją, Maksimas užsitarnavo „Išpažinėjo“ titulą dėl savo kančių ir ištvermės ginant tikėjimą. Maksimas gimė apie 580 m., tikėtina Konstantinopolyje, Bizantijos … [Skaityti toliau…]
Marcialis Macielis Degoladas (Marcial Maciel Degollado) (1920–2008 m.) – meksikiečių kunigas ir „Kristaus Legionierių“ (Legionaries of Christ) įkūrėjas, kurio gyvenimas tapo vienu skandalingiausių Katalikų Bažnyčios istorijos epizodų. Charizmatiškas lyderis, dešimtmečiais laikytas šventumo pavyzdžiu, Macielis slėpė dvigubą gyvenimą, pažymėtą seksualinio išnaudojimo, narkotikų vartojimo, finansinių aferų ir institucinio dangstymo. Jo atvejis, atskleistas XX a. pabaigoje ir ypač … [Skaityti toliau…]
Baltazaras (hebr. בֵּלְשַׁאצַּר, Belšazzar) – biblinė figūra, minima Senojo Testamento Danieliaus knygoje (Dan 5), vaizduojama kaip paskutinis Babilono karalius, kurio puota tapo dieviškojo teismo simboliu. Jo vardas ir istorija persmelkta religinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės, atspindinčios Babilono žlugimą ir žmogaus puikybės trapumą. Pagal Danieliaus knygą, Baltazaras buvo Babilono karalius, surengęs prabangią puotą, kurios metu šventvagiškai … [Skaityti toliau…]
Ausonijus (lot. Decimus Magnus Ausonius, apie 310–395 m. po Kr.) buvo vėlyvosios Romos imperijos poetas, retorikos mokytojas ir aukštas valdininkas, kilęs iš Akvitanijos (dabartinės Prancūzijos pietvakariai). Jo vardas šiandien minimas kaip vienas ryškiausių lotynų literatūros atstovų IV a., palikęs įvairialypį palikimą – nuo rimtų epigramų iki žaismingų eilių. Ausonijus gimė turtingoje ir išsilavinusioje šeimoje Burdigaloje … [Skaityti toliau…]
Nabuchodonosoras II – viena iš ryškiausių figūrų ne tik Senajame Testamente, bet ir visos Artimųjų Rytų istorijoje. Jo vardas tapo Babilono galybės, žmogiško išdidumo ir dieviškos tvarkos simboliu. Hebrajiškai jo vardas rašomas נְבוּכַדְנֶצַּר (Nevuḵadneṣṣar), akadiškai – Nabû-kudurri-uṣur, kas reiškia „Nabū (išminties dievas) saugo mano pirmagimį“. Graikų šaltiniuose jis vadinamas Ναβουχοδονόσωρ (Nabouchodonósōr), o lotyniškuose – Nabuchodonosor. … [Skaityti toliau…]
Solonas (gr. Σόλων, lot. Solon) buvo vienas garsiausių senovės Atėnų politikų, poetų ir įstatymų leidėjų, gyvenęs maždaug apie 640–560 m. pr. Kr. (tikslūs metai ginčytini; Herodotas mini, kad jis mirė apie 559 m., o pagal Plutarcho „Solono gyvenimą“ – po kelionių į Egiptą ir Kiprą). Gimė Atėnuose, iš kilmingos, bet ne turtingos Kodridų giminės – … [Skaityti toliau…]
Astarotas (dar vadinamas Ashtaroth, Astarot ar Asteroth) yra viena iš ryškiausių figūrų okultinėje tradicijoje. Jis dažnai pristatomas kaip Didysis Pragaro Kunigaikštis, valdantis keturiasdešimt legionų dvasių. Demonologijos tekstuose Astarotas minimas šalia Lucifero ir Belzebubo, sudarydamas vadinamąją infernalinę trejybę. Tačiau jo vardas ir kilmė siejasi su senovės finikiečių deive Astartė, kuri buvo vaisingumo, meilės ir karo globėja. … [Skaityti toliau…]
Sofoklis (gr. Σοφοκλῆς, Sophoklēs; apie 496–406 m. pr. Kr.) – vienas iš trijų didžiųjų antikinės Graikijos tragikų (šalia Aischilo ir Euripido). Kartu su jais jis sudaro klasikinės Atėnų tragedijos viršūnę. Gimė turtingoje Kolono šeimoje (netoli Atėnų), mokėsi muzikos, gimnastikos ir šokio – kaip ir visi laisvi atėniečiai. Jaunystėje buvo toks gražus, kad 480 m. pr. … [Skaityti toliau…]
Stephen Colbert (g. 1964 m. gegužės 13 d., Vašingtone) – amerikiečių komikas, aktorius, rašytojas ir televizijos vedėjas, tapęs XXI a. satyros ikona. Gimė Vašingtone, bet užaugo katalikiškoje airiškoje šeimoje Pietų Karolinoje, jauniausias iš vienuolikos vaikų. Jo ginklas – parodija, ironija ir „rimtas veidas“, kuriuo jis kritikavo politinį ir religinį fundamentalizmą. Kolbertas sugebėjo sukurti personažą, kuris … [Skaityti toliau…]