Žmonės ir šventieji

Viduramžių moteris, aplenkusi savo epochą Hildegarda iš Bingeno – viena įtakingiausių viduramžių moterų, gimusi 1098 metais ir gyvenusi iki 1179-ųjų. Ji buvo ne tik benediktinų vienuolė, bet ir ryški viduramžių visuomenės asmenybė – teologė, gydytoja, muzikė, filosofė ir net gamtininkė. Neįtikėtina jos gyvenimo istorija ir idėjos žavėjo žmones jau prieš tūkstantmetį, o šiandien vėl atrandamos … [Skaityti toliau…]

Meilės misijonierių ordino įkūrėja Motina Teresė (tikrasis vardas – Agnesë Gonxhe Bojaxhiu) gimė 1910 m. Skopjėje (dabar Šiaurės Makedonija) ir tapo vienu ryškiausių XX a. krikščioniškos meilės liudytojų. Būdama vos 18-os, ji įstojo į Loreto seserų vienuoliją Airijoje, o vėliau buvo išsiųsta į Indiją, kur dirbo mokytoja mergaičių mokykloje Kalkutoje. Tačiau jos gyvenimo kelias netikėtai … [Skaityti toliau…]

Dorotėjas Gazietis – VI amžiaus Palestinos vienuolis ir dvasinis rašytojas, kurio mintys iki šiol gyvos krikščioniškoje asketinėje tradicijoje. Jis gimė apie 500 metus Gazos regione, tuo metu, kai Palestinos vienuolynai buvo tikro dvasinio atgimimo židiniai. Jaunystėje jis mokėsi garsiojoje Gazos retorikos mokykloje, tačiau netrukus paliko pasaulietinį gyvenimą ir pasuko į dykumos tylą. Jis įstojo į … [Skaityti toliau…]

Šventasis Benediktas iš Nursijos – vienas iš tų šventųjų, kurie nesiekė šlovės, bet paliko pasauliui šaknį, iš kurios išaugo vakarietiško vienuolyno medis. Jis gimė apie 480 m. Italijoje, laikais, kai Romos imperija griuvo, o Europa grimzdo į politinį ir dvasinį chaosą. Benediktas pasirinko kitokį kelią – ne kovoti, bet kurti erdves, kur žmogus galėtų melstis, … [Skaityti toliau…]

Mečislovas Reinys (1884–1953) – Lietuvos katalikų arkivyskupas, teologas, filosofas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas tapo tikėjimo ir ištvermės simboliu. Kalintas sovietų už „antisovietinę veiklą“, iš tiesų jis kentėjo dėl nepalaužiamo atsidavimo Dievui ir Bažnyčiai, miręs Vladimiro kalėjime. Jo auka ir darbai, nuo pedagogikos iki diplomatijos, paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos dvasinėje istorijoje. Istorija: nuo Madagaskaro kaimo … [Skaityti toliau…]

Teodora ir jos dukra Marozija – X a. Romos istorijos figūros, kurių vardai tapo neatsiejami nuo „Saeculum Obscurum“, arba tamsiojo amžiaus, kai Katalikų Bažnyčia išgyveno moralinį ir politinį nuosmukį. Šios moterys, priklausiusios galingai Teofilaktų šeimai, valdė Romą per intrigų, aljansų ir manipuliavimo popiežių rinkimais tinklą. Jų įtaka, kartais vadinama „pornokratija“, atspindi laikotarpį, kai popiežiaus sostas … [Skaityti toliau…]

Popiežius Leonas X, gimęs kaip Giovanni de’ Medici, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1513 iki 1521 m., yra viena ryškiausių Renesanso epochos popiežystės figūrų. Kaip įtakingos Medičių giminės, Florencijos valdovų, sūnus, jis atnešė į Romą savo šeimos meilę menui, prabangai ir politinėms intrigoms, tačiau jo pontifikatas taip pat tapo katalizatoriumi vienam didžiausių Bažnyčios lūžių – Reformacijai. … [Skaityti toliau…]

Jeremijas (hebrajiškai יִרְמְיָהוּ – Yirməyāhū, graikiškai Ἰερεμίας – Ieremias, lotyniškai Jeremias, arabiškai إرميا – Irmiya) – vienas garsiausių Senojo Testamento pranašų, dar vadinamas „verkiantis pranašas“. Jo vardas reiškia „Viešpats išaukština“ arba „Viešpats pakelia“. Jeremijas gyveno VII–VI a. pr. Kr., Juozijo, Jehojakimo ir Zedekijo karaliavimo laikais, kai žydų tauta susidūrė su vienu sunkiausių savo istorijos laikotarpių … [Skaityti toliau…]

Pijus XII (tikrasis vardas Eugenio Maria Giuseppe Giovanni Pacelli) gimė 1876 m. kovo 2 d. Romoje, senoje katalikiškoje šeimoje, kurioje net trys giminaičiai buvo kardinolai. Baigęs teisės ir teologijos studijas tapo puikiu Vatikano diplomatu: jau XX a. pradžioje atstovavo Šventajam Sostui Vokietijoje, buvo nuncijus Miunchene, vėliau Berlyne, o 1930 m. tapo valstybės sekretoriumi, t. y. … [Skaityti toliau…]

Inocentas I (lot. Innocentius I) buvo Romos popiežius nuo 401 iki 417 metų. Jis kilo iš Albarijos (netoli Romos), o kai kurie šaltiniai teigia, kad galėjo būti ankstesnio popiežiaus Anastazijaus I sūnus – toks atvejis Bažnyčios istorijoje būtų itin retas. Inocento I pontifikatas vyko neramiais laikais – Romos imperija silpo, barbarų antplūdžiai stiprėjo, o 410 … [Skaityti toliau…]