Šv. Augustino ordinas, dar vadinamas Augustinų ordinu (Ordo Sancti Augustini, OSA), yra viena seniausių katalikų vienuolijų, kilusi iš šventojo Augustino iš Hipono, IV–V a. Bažnyčios tėvo, mokymų ir dvasinio palikimo. Šis ordinas jungia vienuolius, kurie siekia gyventi pagal Augustino idealus – bendruomeniškumą, maldą ir tarnystę Dievui bei žmonėms. Jo istorija, veikla ir išskirtiniai bruožai atspindi … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios, mečetės, šventyklos – šios šventos erdvės saugo ne tik tikinčiųjų tikėjimą, bet ir neįkainojamus turtus: auksines ikonas, relikvijas, šventus akmenis. Po istorinių vagysčių, tokių kaip Mekos Kaabos akmens grobstymas ar Jasna Góra karūnų vagystė, šventovės tapo tvirtovėmis. Kaip jos apsaugo savo šventenybes? Šiuolaikinės šventovės naudoja pažangiausias technologijas, kad apsisaugotų nuo vagių. Vatikano Šv. Petro … [Skaityti toliau…]
Persefonės pagrobimo mitas, užrašytas Homero „Himne Demetrai“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena giliausių graikų mitologijos istorijų, aiškinanti metų laikų kaitą ir žmogaus ryšį su gamta. Persefonė, jaunystės ir pavasario įsikūnijimas, buvo pagrobta Hado, požemio dievo, o jos motina Demetra, žemdirbystės deivė, savo sielvartu sustabdė pasaulio žydėjimą. Šis mitas, kupinas dieviškų intrigų ir žmogiškos širdgėlos, tapo … [Skaityti toliau…]
Girovagai vienuoliai (gyrovagi lotynų kalba) yra viena iš keturių vienuolių kategorijų, aprašytų šv. Benedikto reguloje (Regula Benedicti), parašytoje apie 529 m. Kartu su Sarakostais (sarabaites), girovagai laikomi „blogaisiais“ vienuoliais, nes jų klajokliškas ir nedrausmingas gyvenimo būdas prieštaravo Benedikto vizijai apie struktūruotą, bendruomeninį vienuolinį gyvenimą. Girovagai vienuoliai buvo ankstyvosios krikščionybės (IV–VI a.) fenomenas, atsiradęs tuo metu, … [Skaityti toliau…]
Jėzuitų įžadai kilo iš Šventojo Ignaco Lojolos ir pirmųjų jo bendraminčių, kurie 1540 metais įkūrė Jėzaus Draugiją (Societas Iesu). Draugijos Konstitucijose įžadai buvo suformuluoti kaip vienuoliniai pažadai, papildyti ypatingu įsipareigojimu popiežiui. Šie įžadai atspindi ne tik tradicinį vienuolišką gyvenimą, bet ir aktyvų pasišventimą misijoms visame pasaulyje, pagal popiežiaus nurodymus. Įžadus duoda Jėzuitų nariai, praėję ilgą … [Skaityti toliau…]
„Auksinės kalbos“ (gudžaratų kalba Vachanamrut, sanskrito Vacanāmṛta, pažodžiui „nemirtingasis nektaras žodžių pavidalu“) yra pagrindinis Swaminarayan Sampradaya – hinduizmo atšakos, įkurtos Bhagwan Swaminarayan (1781–1830) – šventasis raštas. Šis tekstas yra 273 religinių pokalbių, kuriuos Swaminarayan vedė nuo 1819 iki 1829 m., rinkinys. Vachanamrut laikomas dievišku apreiškimu, nes pasekėjai tiki, kad Swaminarayan buvo Parabrahman (aukščiausiasis Dievas), todėl … [Skaityti toliau…]
Senovės Graikija – tai ne tik filosofijos, demokratijos ir meno lopšys, bet ir visuomenė, kurioje klestėjo hedonistinės praktikos: orgijos, prostitucija, pederastija ir kiti malonumų vaikymosi būdai. Šios praktikos, dažnai aprašomos su susižavėjimu ar pasibaisėjimu, buvo giliai įsišaknijusios graikų kultūroje ir atspindėjo jų požiūrį į seksualumą, moralę bei socialinę hierarchiją. Orgijos ir simposionai Graikų symposion (puota) … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente minimos kelios milžiniškos tautos ir pavieniai asmenys, sudarantys intriguojančią milžinų tradiciją. Šios giminės – nefilimai, rafaimai, Anakimai, Emimai, Zamzuminai, taip pat tokios figūros kaip Ogas, Goliatas ir Išbi-Benobas – dažnai siejamos per bendrą kilmę, geografiją ar mitologinį kontekstą. Jų istorijos, nors fragmentiškos, perteikia teologinę žinią apie Dievo galios triumfą prieš, atrodytų, neįveikiamas jėgas. … [Skaityti toliau…]
Dievo omnipotence, arba visagalybė, yra teologinė doktrina, teigianti, kad Dievas turi neribotą galią ir gali padaryti viską, kas neprieštarauja Jo prigimčiai ir logikos dėsniams. Terminas omnipotence kilęs iš lotynų kalbos žodžių omni (visa) ir potentia (galia, jėga). Ši savybė yra pagrindinė monoteistinių religijų, tokių kaip krikščionybė, islamas ir judaizmas, mokyme. Jose Dievas laikomas visatos kūrėju … [Skaityti toliau…]
Adhortacija Vita Consecrata yra vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie pašvęstąjį gyvenimą. Tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 1996 m. kovo 25 d. paskelbė šventasis popiežius Jonas Paulius II po sinodo, skirto vienuoliniam ir kitokiam pašvęstajam gyvenimui. Žodis „adhortacija“ kilęs iš lotynų adhortatio, reiškiančio „paskatinimą, paraginimą“. Lietuviškai dažnai sakoma „apaštališkasis paraginimas“, o originaliame tekste vartojamas pavadinimas italų … [Skaityti toliau…]