Kas yra kas?

Dieviškoji taryba – tai biblinė sąvoka, apibūdinanti dvasinių būtybių susirinkimą ar bendruomenę, kurią sukūrė Dievas kaip savo dangiškosios tvarkos dalį. Ši sąvoka aptinkama įvairiuose Šventojo Rašto fragmentuose, kuriuose aprašomos Dievo sąveikos su dvasinėmis jėgomis, kaip antai angelais, serafimais, cherubais ar kitomis būtybėmis, kartais vadinamomis „sūnumis Dievo“. Šios jėgos buvo sukurtos bendradarbiauti su Dievu ir atlikti … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji ironija – tai filosofinė ir literatūrinė sąvoka, atspindinti situacijas, kuriose žmogaus pastangos, siekiai ir lūkesčiai neatitinka dieviškojo ar kosminio plano. Tokios situacijos dažnai perteikiamos kaip paradoksalios ar net humoristinės, nes jose žmogus stengiasi kontroliuoti savo gyvenimą, tačiau aukštesnė valia arba kosminė jėga atskleidžia, kad tikroji kontrolė ne jo rankose. Ši sąvoka kilo iš senovės … [Skaityti toliau…]

„Dieviškoji lygtis“ – tai metaforinė sąvoka, simbolizuojanti žmonijos siekį suvokti giliausius egzistencijos principus ir visatos veikimo dėsnius. Fizikos pasaulyje tai susiję su bandymu sukurti vieningą teoriją, kuri paaiškintų visas fizikos jėgas – gravitaciją, elektromagnetizmą, silpnąsias ir stipriąsias branduolines sąveikas. Ši teorija, dar vadinama „viską paaiškinančia teorija“, galėtų tapti svarbiausiu moksliniu atradimu, iš esmės pakeičiančiu mūsų … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji teisė (lot. ius divinum) yra sąvoka, reiškianti Dievo nustatytas taisykles ar normas, kurios grindžiamos dieviška valia arba apreiškimu. Tai yra pagrindinis religinių teisinių sistemų elementas, kurio šaltiniu laikomas Dievo žodis, perduotas per šventraščius, pranašus ar religinę tradiciją. Terminas buvo vartojamas jau Antikos laikais ir išliko aktualus per viduramžius, renesansą bei naujuosius laikus, kai teologai … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji dalelė, dar žinoma kaip Higso bozonas, yra fundamentalioji fizikos dalelė, kurios egzistavimą patvirtino mokslininkai 2012 metais, atlikdami eksperimentus Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) Šveicarijoje. Higso bozono atradimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės fizikos pasiekimų, nes ši dalelė padeda suprasti, kaip visata įgijo savo dabartinę struktūrą. Higso bozonui prigijęs pavadinimas „dieviškoji dalelė“ atsirado dėl jo … [Skaityti toliau…]

Deinkarnacija yra terminas, kuris dažnai vartojamas apibūdinti procesą, kai siela ar dvasinė esybė pasitraukia iš fizinio kūno arba nutraukia ryšį su žemiškuoju egzistavimu. Ši sąvoka gali būti siejama su mirties akimirka, kai, pagal tam tikras religines ar filosofines sistemas, siela palieka kūną ir pereina į kitą egzistencijos būseną. Skirtingose tradicijose deinkarnacijos samprata skiriasi. Pavyzdžiui: Kai … [Skaityti toliau…]

Emancipacija, kilusi iš lotyniško žodžio emancipare („laisvinti iš rankos“), yra procesas, kuriuo individas ar grupė atsiskiria nuo priklausomybės, įgyja autonomiją ir savarankiškumą. Šis terminas turi plačią reikšmių skalę ir gali būti taikomas tiek asmeninei, tiek visuomeninei, politinei ar religinei sferai. Emancipacija siejama su išsilaisvinimu iš suvaržymų, kurie dažniausiai būna socialinio, kultūrinio ar religinio pobūdžio. Tai … [Skaityti toliau…]

Religijos fenomenologija yra XX amžiaus teorija, siekianti suprasti religiją kaip autonominį ir neredukuojamą reiškinį, nevertinant jos iš išorės. Šis metodas buvo sukurtas tam, kad išryškintų pagrindinius religinius fenomenus, nepažeidžiant jų savasties. Religijos fenomenologijos esmė yra ne kritikuoti ar griauti religinius tikėjimus, bet stengtis juos suprasti iš vidaus, laikantis pagarbos pačiai religinei patirčiai. Tai metodas, kuris … [Skaityti toliau…]

Numinoziniai potyriai – tai intensyvūs religiniai ar dvasiniai išgyvenimai, kai žmogus jaučia dieviškos, antgamtinės tikrovės buvimą. Terminas „numinozinis“ kilo iš lotyniško žodžio „numen“, reiškiančio „dieviško buvimo galia“ arba „dieviškoji valia“. Šis reiškinys pirmą kartą išsamiai buvo nagrinėtas vokiečių teologo ir religijotyrininko Rudolfo Otto knygoje „Šventybė“ (Das Heilige, 1917). Pasak Otto, numinoziniai potyriai yra ypatingi ir … [Skaityti toliau…]

Universalioji religija – tai idėja, siekianti suvienyti visas religijas į vieningą sistemą, kurioje išsaugomi esminiai kiekvienos religijos elementai. Ji kyla iš noro pašalinti religijų skirtumus ir prieštaravimus, sukurti vieningą religinių įsitikinimų platformą, atspindinčią visuotinius principus. Ši idėja daugelio religijų atstovų laikoma utopine ir dažnai susiduria su teologiniais, kultūriniais bei praktiniais sunkumais. Mintis apie universalios religijos … [Skaityti toliau…]

Sinoikizmas – tai taikus skirtingų religijų sambūvis, kai kelios religinės tradicijos sugyvena nesistengdamos viena kitai primesti savo normų ar įsitikinimų. Sinoikizmo esmė – abipusė pagarba ir tolerancija, leidžianti skirtingoms religinėms sistemoms veikti greta viena kitos neprarandant savo tapatybės. Šis fenomenas pastebimas įvairiose istorinėse ir kultūrinėse aplinkose, kur socialinės ar politinės sąlygos sudarė palankias aplinkybes tokiai … [Skaityti toliau…]

Vienuolija yra specifinė religinės bendruomenės forma, išsiskirianti organizuotumu, aiškia struktūra ir griežtais įstatais. Vienuoliai gyvena kartu, tačiau atsiskyrę nuo pasaulio, jų gyvenimas yra orientuotas į asketizmą, maldą ir dvasinį tobulėjimą. Ši gyvenimo forma susiformavo universaliose religijose, tokiose kaip budizmas, manichėjizmas, krikščionybė ir islamas, tačiau tam tikrų vienuolijos užuomazgų galima aptikti ir kitose tradicijose, pavyzdžiui, hinduizmo … [Skaityti toliau…]