Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Hieroskopija (lot. Hieroscopia, gr. Hieroskopia) – tai bendrinis, skėtinis terminas, apimantis visą pranašavimo iš šventų objektų ir aukojimo ritualų kompleksą. Nors ši sąvoka dažnai tapatinama su haruspicija (vidurių tyrimu), hieroskopija yra gerokai platesnė: ji analizuoja visą aukojimo procesą kaip vientisą dieviškąjį komunikacijos aktą – nuo gyvulio elgesio pakeliui prie altoriaus iki dūmų kilimo trajektorijos. Terminas … [Skaityti toliau…]
Ornitomantija (gr. Ornithomanteia, lot. Augurium) – tai viena seniausių ir labiausiai gerbiamų ateities spėjimo formų, pagrįsta laukinių paukščių stebėjimu. Antikoje tai nebuvo paprastas prietaras, o griežtai reglamentuota valstybinė disciplina, kuria remiantis buvo priimami svarbiausi politiniai ir kariniai sprendimai. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių ornithos (paukštis) ir manteia (spėjimas). Romėnų tradicijoje ši praktika vadinama augurija. … [Skaityti toliau…]
Haruspicija (lot. Haruspicina, angl. Haruspicy) – tai viena seniausių ir autoritetingiausių antikos divinacijos (ateities spėjimo) formų, pagrįsta paaukotų gyvulių vidaus organų tyrimu. Nors šis metodas gali pasirodyti šiurpus, senovės civilizacijoms tai buvo preciziškas „sakralinis mokslas“, leidęs skaityti dievų atsakymus, užrašytus ant aukos vidurių. Terminas kilęs iš senovės lotynų kalbos žodžių haru (žarna, viduriai) ir specio … [Skaityti toliau…]
Teratoskopija (lot. Teratoscopia, gr. Teratoscopia) – tai senovinė ateities spėjimo ir dievų valios aiškinimo praktika, pagrįsta anomalijų, apsigimimų ir gamtos „monstrų“ (gr. teras) stebėjimu. Tai viena šiurpiausių ir kartu labiausiai politizuotų divinacijos formų, kurioje bet koks nuokrypis nuo gamtos normos buvo suvokiamas kaip tiesioginis metafizinis signalas bendruomenei. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių teras (stebuklas, … [Skaityti toliau…]
Tchacos kodeksas yra svarbus archeologinis radinys, susijęs su gnostiniais tekstais, ir jis buvo atrastas 1978 m. Egipte. Šis kodeksas, kuris yra senovinis rankraštis, buvo pavadintas pagal vietovę, kur jis buvo rastas – Tchacos, Egipte. Kodeksas yra iš gnosticizmo raštų, kuriuose pateikiama kita, nekanoninė krikščionybės interpretacija. Jame randama keletas svarbių gnosticizmo tekstų, įskaitant Judo evangeliją, kuri … [Skaityti toliau…]
Eucharistinis kongresas – tai tarptautinis bažnytinis renginys, skirtas švęsti ir pagerbti Eucharistiją, tai yra, šv. Mišių sakramentą, kuris Bažnyčioje yra laikomas pagrindiniu ir svarbiausiu šventimu. Eucharistiniai kongresai organizuojami, siekiant sustiprinti tikinčiųjų tikėjimą, skatinti dalyvavimą šventajame sakramente ir giliau suprasti Eucharistijos reikšmę krikščionių gyvenime. Pirmasis Eucharistinis kongresas įvyko 1881 m. Liudvikos, Belgijoje, ir nuo tada šie … [Skaityti toliau…]
Pseudo Dionisijas Areopagietis, krikščionių mistikas ir teologas, gyvenęs apie V–VI amžių, yra vienas iškiliausių krikščioniškosios mistinės teologijos mąstytojų. Jo idėjos apie Dievą ir dvasinę kelionę į transcendentinę tikrovę daugiausia išdėstytos veikaluose, tokiuose kaip „Dieviškoji hierarchija“ ir „Mistinė teologija“. Viena pagrindinių jo idėjų yra „negatyvusis kelias“ (via negativa), kuris dar vadinamas apofatine teologija. Negatyvusis kelias reiškia, … [Skaityti toliau…]
Didysis inkvizitorius yra vienas iš įsimintiniausių ir filosofine prasme giliausių personažų Fiodoro Dostojevskio romane „Broliai Karamazovai“. Šis veikėjas pasirodo kaip Ivano Karamazovo sukurtoje alegorinėje legendoje, kurią jis pasakoja savo broliui Aliošai. Legenda apie Didįjį inkvizitorių nagrinėja žmogaus laisvės, tikėjimo, valdžios ir moralės temas, keliančias klausimus apie Dievo ir žmogaus santykį. Legendoje pasakojama, kad Jėzus Kristus … [Skaityti toliau…]
Cuius regio, eius religio yra lotyniška frazė, kurios reikšmė yra „Kieno valdžia, to ir religija“. Šis principas buvo įtvirtintas 1555 metų Augsburgo taikoje ir tapo svarbia religinių konfliktų Europoje sprendimo priemone. Jis reiškė, kad kiekvieno Šventosios Romos imperijos kunigaikščio ar valdovo teritorijos gyventojai privalėjo laikytis tos religijos, kurią pasirinko jų valdovas. Šis principas tapo vienu … [Skaityti toliau…]
Emanacijos ediktas (dar vadinamas „1848 metų Ediktu“) buvo svarbus teisės aktas, išleistas Habsburgų monarchijoje 1848 metais. Jo tikslas buvo suteikti daugiau teisių ir religinės tolerancijos žydų bendruomenei imperijos valdose. Šis ediktas buvo dalis platesnių pokyčių ir reformų, vykusių 1848 metų revoliucijų metu, kai Europoje kilo masinis judėjimas už demokratiją, žmogaus teises ir socialinį teisingumą. Habsburgų … [Skaityti toliau…]
Religijos tolerancijos ediktas, išleistas 1781 metais Austrijos imperatoriaus Juozapo II, buvo vienas iš svarbiausių Apšvietos epochos teisės aktų, kuriuo siekta įtvirtinti religinę toleranciją ir suteikti tam tikras teises ne katalikų tikėjimo asmenims. Šis ediktas žymėjo reikšmingą pokytį Austrijos imperijos religijos politikoje, kuri iki tol buvo griežtai katalikiška. Religijos tolerancijos ediktas buvo skirtas gerinti protestantų, ortodoksų … [Skaityti toliau…]
Restitucijos ediktas, paskelbtas 1629 metais Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II, buvo vienas svarbiausių dokumentų Trisdešimties metų karo kontekste. Šis dokumentas buvo skirtas atkurti Romos katalikų Bažnyčios kontrolę turtuose ir žemėse, prarastose po 1555 metų, kai buvo pasirašyta Augsburgo taika. Restitucijos ediktas išreiškė imperatoriaus siekį sustiprinti katalikų pozicijas Šventojoje Romos imperijoje, kurios buvo smarkiai susilpnėjusios … [Skaityti toliau…]