Kas yra kas?

Žodis „logoterapija“ kilęs iš graikų kalbos: „logos“ reiškia „prasmė“, „žodis“ arba „principas“, o „therapeia“ – „gydymas“. Terminas buvo sukurtas austrų psichiatro Viktoro E. Franklio, XX a. psichoterapijos krypties, orientuotos į žmogaus gyvenimo prasmės paiešką, pavadinimui. Franklis, remdamasis savo patirtimi nacių koncentracijos stovyklose, teigė, kad prasmės suvokimas yra pagrindinė žmogaus motyvacija ir gydymo šaltinis. Logoterapija – … [Skaityti toliau…]

Fariziejai buvo viena reikšmingiausių judaizmo grupių, veikusių Antrojo šventyklos laikotarpiu, maždaug nuo II a. pr. Kr. iki Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kr. Jų įtaka judaizmo raidai ir vieta istorijoje neabejotinai yra reikšminga. Fariziejai laikėsi griežtų religinių principų, kuriuos rėmė tiek Rašto, tiek žodinės tradicijos laikymasis, o jų siekis išsaugoti tikėjimo grynumą dažnai buvo … [Skaityti toliau…]

Decijaus persekiojimai yra įvykis ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, atskleidžiantis pirmųjų krikščionių tikėjimo tvirtumą ir tuo pačiu bažnytinės bendruomenės iššūkius. Šie persekiojimai vyko valdant Romos imperatoriui Decijui, kuris siekė atkurti tradicinius romėniškus dievų garbinimo papročius. Tai buvo pirmas kartas, kai Romos imperija organizuotai ir sistemingai ėmėsi veiksmų prieš krikščionis. Decijus tapo imperatoriumi 249 metais. Jo valdymo metu … [Skaityti toliau…]

Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) yra Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis jos vidinę tvarką, sakramentus, hierarchiją, drausmę ir tikinčiųjų teises bei pareigas. Tai yra pagrindinis teisės šaltinis, kuriuo vadovaujasi tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai, siekdami išlaikyti tvarką Bažnyčioje ir užtikrinti jos veikimą pagal dieviškus ir žmogiškus principus. Kanonų teisės kodeksas egzistuoja jau nuo seniausių … [Skaityti toliau…]

Dievo Neturtėlis – tai ypatingas šventumo idealas, kurį geriausiai įkūnijo šv. Pranciškus Asyžietis. Šis titulas simbolizuoja visišką atsisakymą materialaus turto, pasaulietinės garbės ir savanaudiškų troškimų, pasirenkant gyvenimą, kuriame visa širdimi pasitikima Dievu. Tai reiškia gyvenimą dvasinėje laisvėje, kurią suteikia neturtas, ir visišką atsidavimą tarnystei, meilės darbams bei Dievo valiai. Šv. Pranciškus Asyžietis, vadinamas Dievo Neturtėliu, … [Skaityti toliau…]

Arijonų erezija – viena žymiausių ir ilgiausiai krikščionių pasaulyje nagrinėtų doktrininių krizių, kurios centrinė tema buvo Jėzaus Kristaus prigimtis ir jo santykis su Dievu Tėvu. Šis mokymas kilo III amžiaus pabaigoje, kai Aleksandrijos kunigas Arijus pradėjo skelbti idėjas, kurios sukėlė didelę įtampą tarp ankstyvųjų Bažnyčios bendruomenių. Arijonizmas išpopuliarėjo IV amžiuje ir tapo svarbiu iššūkiu krikščionybės … [Skaityti toliau…]

Doketų erezija – vienas ankstyvųjų krikščionybės iššūkių, kuris kėlė svarbius klausimus apie Jėzaus Kristaus prigimtį ir santykį su materialiomis bei dvasinėmis tikrovėmis. Šis mokymas kilo II amžiuje ir buvo susijęs su tuo metu paplitusiais gnostikų judėjimais, kurie pabrėžė griežtą dvasios ir materijos priešpriešą. Žodis „doketai“ kilęs iš graikų kalbos žodžio dokein, reiškiančio „atrodyti“ arba „pasirodyti“, … [Skaityti toliau…]

Viduramžiais Europos krikščioniškoje teologijoje ir visuomenėje islamas buvo dažnai suvokiamas kaip erezija, kuri iškraipė krikščioniškąją tiesą. Dėl to kai kurie teologai ir kronikininkai islamą apibūdindavo kaip „Mahometo ereziją“, nors toks pavadinimas iš esmės neatskleidė pačios islamiškosios tradicijos esmės, o labiau atspindėjo Vakarų požiūrį į naują religiją. Islamas, kuris VII amžiuje pradėjo plisti iš Arabijos pusiasalio, … [Skaityti toliau…]

Katarų erezija – vienas reikšmingiausių viduramžių krikščionybės iššūkių, kuris sukrėtė Vakarų Europą ir tapo svarbiu įvykiu tiek religiniame, tiek politiniame kontekste. Katarų judėjimas, kuris buvo aktyvus nuo XI iki XIII amžiaus, daugiausiai paplito pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke) ir dalyje Italijos. Katarai save vadino „geraisiais krikščionimis“, tačiau oficialioji Bažnyčia juos laikė pavojingais eretikais. Katarų tikėjimas remiasi … [Skaityti toliau…]

Šimtmečiais religijos, kultūros ir politiniai įvykiai formavo žmonių pasaulėžiūrą. Tarp XV ir XVI amžiaus, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gimė unikalus reiškinys, vadinamas judaizavimu. Šis reiškinys apėmė religinį judėjimą, kuris buvo orientuotas į Senojo Testamento prioritetizavimą, Mozės mokymo sureikšminimą bei krikščioniškųjų dogmų atmetimą. Judaizuojančių bendruomenės siekė reformuoti arba atmesti tradicinį krikščioniškąjį mokymą, kurį jos laikė atitolusiu nuo … [Skaityti toliau…]

Nestorijaus erezija yra viena svarbiausių teologinių diskusijų temų ankstyvojoje krikščionybės istorijoje. Ji kilo V amžiuje ir buvo susijusi su tuo, kaip tiksliai reikėtų suvokti Kristaus prigimtis ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos vaidmenį Jėzaus gimime. Ši teologinė problema buvo viena iš esminių krikščionybės mokymo apie Kristų dalių ir sukėlė didžiulį susiskaldymą tarp teologų bei Bažnyčios vadovų. Nestorijus … [Skaityti toliau…]

Inkvizicijos teismai buvo religinių institucijų sukurta sistema, kurios tikslas buvo išaiškinti, persekioti ir nubausti asmenis, laikomus tikėjimo nukrypėliais ar erezijų skleidėjais. Inkvizicija atsirado viduramžiais kaip Katalikų Bažnyčios atsakas į doktrinos grynumo išsaugojimą ir tikėjimo vienybės užtikrinimą Europoje. Nors oficialiai siekta apsaugoti Bažnyčios mokymą, praktikoje inkvizicijos teismai tapo įrankiu, dažnai naudotu kontroliuojant visuomenę ir įtvirtinant politinę … [Skaityti toliau…]