Kas yra kas?

Antikos pasaulyje mažai kas kėlė tokį visuomenės susidomėjimą ir kartu pasibjaurėjimą kaip galiai (Γάλλοι / Galli) – eunuchai, tarnavę Didžiajai Motinai Kybelei (Κυβέλη / Cybele). Tai nebuvo paprasti dvasininkai; tai buvo asmenys, kurie vardan savo deivės visiškai atsisakė savo vyriškos tapatybės ir pasirinko gyvenimą socialinėse bei biologinėse paraštėse. Galių institucija nebuvo atsitiktinis religinis reiškinys. Jų … [Skaityti toliau…]

Kybelės kultas (Κυβέλη / Cybele), senovės Romoje dar žinomas kaip Didžiosios Motinos (Magna Mater) garbinimas, yra viena spalvingiausių ir labiausiai šokiruojančių antikos religinių sistemų. Šis kultas, kilęs iš tolimosios Frygijos (šiandieninė Turkija), atnešė į Europą egzotiškas, triukšmingas ir itin radikalias apeigas, kurios kėlė nuostabą net visko mačiusiems romėnams. Kybelė buvo laikoma motina-maitintoja, kalnų, gamtos ir … [Skaityti toliau…]

Menora yra septynšakis šviestuvas, vienas iš svarbiausių ir seniausių simbolių žydų religijoje bei kultūroje. Pavadinimas menora kilęs iš hebrajų kalbos žodžio מְנוֹרָה (Menorah), kuris reiškia „šviestuvas“ arba „žibintas“. Šis simbolis siejamas su Šventykla Jeruzalėje, kurioje menora buvo nuolat deganti ir tarnavo kaip šviesos bei Dievo buvimo tarp savo tautos ženklas. Menora turi gilią biblinę ir … [Skaityti toliau…]

Calūnas yra senas terminas, kilęs iš lenkų kalbos (całun), kuris apibūdina medžiaginį apdangalą, naudojamą laidotuvių metu. Lietuvių kalboje šis terminas reiškia uždangalą, kuris dažniausiai yra juodos spalvos ir turi gedulingą reikšmę. Jis gali būti naudojamas kaip karsto užtiesalas, lovos uždangalas ar kitas panašios paskirties audinys. Laidotuvių liturgijoje calūnas atlieka ne tik praktinę, bet ir simbolinę … [Skaityti toliau…]

Pentagrama yra viena seniausių ir plačiausiai žinomų geometrinių simbolių, kuri naudojama įvairiuose religiniuose, dvasiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tai penkiakampė žvaigždė, sudaryta iš penkių linijų, kurios sudaro vientisą, nepertraukiamą figūrą. Šio simbolio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „πεντάγραμμον“ (pentagramon), kuris reiškia „penkios linijos“. Pentagrama dažnai naudojama kaip simbolis, atspindintis harmoniją, pusiausvyrą ir universalius dvasinius principus. … [Skaityti toliau…]

Vevė yra vudu religijoje naudojamas simbolinis piešinys, kuris rodo tam tikros dvasios – loa – energiją, galią ir buvimą. Šie simboliai yra svarbi vudu tradicijų dalis, padedanti užmegzti ryšį su dvasiomis per ritualus ir apeigas. Vevė išreiškia kiekvienos loa unikalų charakterį ir funkcijas bei tarnauja kaip kanalai, per kuriuos dvasios gali būti kviečiamos ir pagerbiamos. … [Skaityti toliau…]

Kaducėjus, iš lotyniško termino cādūceus ir graikiško κηρύκειον, yra mitologinis simbolis, susijęs su graikų ir romėnų kultūra. Dažniausiai jis vaizduojamas kaip lazdos pavidalo objektas, apsuktas dviem susipynusiomis gyvatėmis ir papuoštas sparnais. Šis simbolis pirmiausia siejamas su Hermiu, graikų mitologijos dievu, ir Merkurijumi, romėnų mitologijoje. Kaducėjus įgijo daugialypę prasmę, apimančią taiką, prekybą, bendravimą ir dvasinį balansą. … [Skaityti toliau…]

Juodoji saulė, žinoma kaip Schwarze Sonne, yra simbolis, kuris siejamas su ezoteriniais ir mitologiniais kontekstais, aptinkamas Vakarų Europos kultūroje. Pavadinimas „Juodoji saulė“ pirmiausia rodo idėją, jog saulė yra ne tik dangiškas šviesos šaltinis, bet ir metafizinės prasmės simbolis. Šis ženklas laikomas filosofinių, dvasinių ir mitologinių interpretacijų objektu, kuriame susipina gamtos reiškiniai ir žmogaus ieškojimai. Simbolis … [Skaityti toliau…]

Keltų ratai, dar vadinami rouelles, yra vienas iš simbolių, dažnai siejamų su keltų kultūra, religija ir simbolika. Šie ratai, kuriuos dažnai randame ant archeologinių artefaktų, monetų, šventyklų, altorių ar ritualinių objektų, turėjo gilią reikšmę keltų gyvenime. Jie simbolizavo ne tik kosminę tvarką ir saulę, bet ir keltų pasaulėžiūrą, kurioje dvasinis pasaulis ir gamta buvo neatskiriami. … [Skaityti toliau…]

Taizé yra tarptautinė ekumeninė vienuolių bendruomenė, įsikūrusi nedideliame Taizé kaimelyje, Prancūzijos Burgundijos regione. Ji buvo įkurta 1940 metais šveicarų protestanto brolio Roger (Roger Schütz), kuris siekė sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų melstis, ieškoti dvasinio susitaikymo ir dirbti užtikrindami pasaulio vienybę bei taiką. Taizé bendruomenė išaugo į pasaulinio masto judėjimą, kuriame dalyvauja dešimtys tūkstančių piligrimų, ypač … [Skaityti toliau…]

Krikščionybės formavimosi amžiuose, ieškant kelių į dvasinį tyrumą, susiformavo grupių, kurios Biblijos tekstus suprato itin pažodžiui bei radikaliai. Viena paslaptingiausių ir labiausiai šokiruojančių bendruomenių buvo valesijai (lot. Valesii, vėliau Valesiani; iš čia vėlyvosios formos valesianai; taip pat lietuviškos adaptacijos valesijonai, valeziečiai; gr. Οὐαλήσιοι, Oualēsioi). Šios grupės vardas įvairavo priklausomai nuo kalbos, regiono bei epochų, tačiau … [Skaityti toliau…]

Krikščionybės istorijoje donatistai (lot. Donatistae) užima ypatingą vietą kaip viena griežčiausių ir labiausiai užsispyrusių grupių, kuri IV–V a. beveik visiškai paralyžiavo Romos Afrikos (dabartinis Tunisas ir Alžyras) bažnytinį gyvenimą. Pats pavadinimas kilo iš vyskupo Donato (Donatus Magnus), kuris tapo šio judėjimo lyderiu ir kurio vardu buvo pradėti vadinti visi jo šalininkai. Tai nebuvo tiesiog teologinis … [Skaityti toliau…]