Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]
Apostazija – tai sąmoningas ir viešas atsisakymas savo tikėjimo ar išėjimas iš religinės bendruomenės. Krikščionybėje tai reiškia atsiskyrimą nuo Bažnyčios ir tikėjimo dogmų. Islamo teisėje apostatai gali būti laikomi atsimetėliais su rimtomis pasekmėmis. Religiniai tekstai dažnai vertina apostaziją kaip sunkią nuodėmę ar nelojalumą Dievui. Apostazija – tai ne tik formali religinio tikėjimo atsisakymo deklaracija, bet … [Skaityti toliau…]
Suomiai turi savitą ir paslaptingą mitologiją, kurioje reikšmingą vietą užima įvairūs dievai, deivės bei antgamtinės jėgos. Viena ryškiausių neigiamų būtybių yra Loviatara – blogio, chaoso ir nelaimių deivė, siejama su devynių sunkiausių negandų atėjimu į žmonių pasaulį. Tradiciškai pasakojama, kad Loviatara pagimdė devynis sūnus, kurių kiekvienas įkūnijo tam tikrą ligą arba nevaldomą sielvarto formą, darančią … [Skaityti toliau…]
Bultmano iššūkis – tai vokiečių teologo Rudolfo Bultmano (1884–1976) pasiūlytas požiūris, reikalaujantis „demitologizuoti“ Naująjį Testamentą, t.y. atskirti jo religinę žinią nuo mitologinių formų, kad būtų suprantama šiuolaikiniu kontekstu. Bultmanas teigė, kad Biblijoje aprašyti stebuklai, demonai, dangaus karalystės vaizdiniai ar fizinis prisikėlimas yra I amžiaus mitologinės išraiškos, kurias modernus žmogus negali priimti tiesiogine prasme. Jo iššūkis … [Skaityti toliau…]
Judėjimas, kviečiantis sąmoningai švęsti poilsio dieną Sabbath Society – tai šiuolaikinis judėjimas, kuris skatina žmones sąmoningai laikytis poilsio dienos, vadinamos Šabu (angl. Sabbath), idėjos. Šis pavadinimas kilęs iš senosios tradicijos, siejamos su septintąja savaitės diena, kai, pagal Biblijos pasakojimus, Dievas ilsėjosi po pasaulio sukūrimo. Tačiau Sabbath Society nėra vien religinis judėjimas – jis labiau apie … [Skaityti toliau…]
Grandchamp – tai vienuolinė ekumeninė bendruomenė, įsikūrusi Šveicarijoje, kur gyvena ir meldžiasi seserys iš įvairių krikščioniškų Bažnyčių. Tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur skirtingų denominacijų tikinčiosios ne tik dirba kartu, bet ir gyvena vieną bendrą pašaukimą – liudyti vienybę ten, kur dar yra padalijimų. Bendruomenės šaknys siekia XX a. pirmąją pusę. Iš pradžių tai … [Skaityti toliau…]
Devyndienis (lot. novena) – tai devynias dienas trunkanti malda ar maldų ciklas, kurio metu tikintysis kreipiasi į Dievą, šventąjį ar Dievo Motiną prašydamas ypatingos malonės, užtarimo ar pagalbos. Tai nėra paprastas devynis kartus kartojamas tekstas – tai dvasingas pasiruošimas, dvasinė kelionė, kurią žmogus eina su viltimi, kantrybe ir pasitikėjimu. Devyndienio forma kilo iš pačių Evangelijų. … [Skaityti toliau…]
Sefirot – tai dešimt dieviškų emanacijų arba aspektų, per kuriuos Dievas (hebr. Ein Sof – „Beribis“) reiškiasi pasauliui ir palaiko visatos tvarką. Ši struktūra yra Kabalos – žydų mistinės tradicijos – pagrindas ir atskleidžia, kaip neaprėpiamas Dievas tampa pažinus per įvairias savo savybes. Sefira (dgs. sefirot, hebr. סְפִירוֹת) reiškia „skaičių“, „spindesį“ arba „sferą“. Tai ženklai … [Skaityti toliau…]
Avinjono nelaisvė (1309–1377) yra vienas kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijos laikotarpių, kai popiežius rezidavo ne Romoje, o Avinjone, Prancūzijoje. Šis periodas, dažnai vadinamas „Babilonijos nelaisve“ dėl paralelių su žydų tremtimi Babilone, buvo pažymėtas Prancūzijos monarchijos įtaka popiežystei, Bažnyčios centralizacija ir augančia kritika dėl popiežių turtų bei politinio angažavimosi. Avinjono nelaisvė ne tik susilpnino popiežystės autoritetą, bet … [Skaityti toliau…]
Doxa (graikų k. δόξα) – tai nuomonė, dažnai paremta prielaidomis, jausmais ar neišbandytomis idėjomis, o ne tvirtu pagrindu. Senovės graikų filosofai, tokie kaip Platonas, doxa laikė žemesne pažinimo forma, priešinga epistēmei – tikram, pagrįstam žinojimui. Platonas savo „Valstybės“ olų alegorijoje doxa prilygino šešėliams ant sienos: žmonės tiki, kad tai tikrovė, bet iš tiesų mato tik … [Skaityti toliau…]