Kas yra kas?

Kovilas – tai tamilų terminas, vartojamas hinduistų šventyklai, ypač Pietų Indijoje, dažnai siejamas su Šivos, Višnu ar kitų dievybių garbinimu. Žodis kovil (tamil. கோவில்) kilęs iš tamilų kalbos, reiškiančio „dievų namai“ arba „šventovė“, nuo šaknies kō („karalius“ arba „dievas“) ir il („namas“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip kovilas, išlaikant tamilų formą. Kitomis kalbomis atitikmenys skiriasi: hindi … [Skaityti toliau…]

Abadonas – vienas paslaptingiausių vardų Biblijos ir apokaliptinės literatūros pasaulyje. Jo vardas siejamas su griovimu, sunaikinimu ir bedugnės chaotiškomis jėgomis. Hebrajų kalboje „Abaddon“ (אַבָדֹן) reiškia „sunaikinimą“ arba „pražūties vietą“. Senajame Testamente, ypač Jobo knygoje ir Psalmėse, „Abadonas“ vartojamas kaip sinonimas mirusiųjų pasauliui, kapui ar bedugnei. Pavyzdžiui, Jobo knygoje (26, 6) sakoma: „Prapuolės buveinė – atidengta … [Skaityti toliau…]

Stela (lot. stela, gr. stēlē) – tai vertikaliai pastatyta akmeninė lenta arba plokštė, dažnai dekoruota užrašais, reljefais ar piešiniais, naudojama įvairiose senovės kultūrose kaip paminklas, atminimo ženklas ar ritualinis objektas. Nuo Egipto iki Graikijos, nuo Mesopotamijos iki Mesoamerikos, stelos atliko svarbų vaidmenį įamžinant mirusiuosius, žymint svarbius įvykius ar šlovinant dievus. Žodis stela kilęs iš graikų … [Skaityti toliau…]

Atpirkimo ožys, minimas Senajame Testamente, yra vienas iš giliausių ir simboliškai turtingiausių Biblijos vaizdinių, susijęs su Izraelio tautos nuodėmių atpirkimu per kasmetinę Atpirkimo dieną (Jom Kipur). Užrašyta Kunigų knygoje (Kun 16), atpirkimo ožio auka buvo unikali, nes, skirtingai nuo kitų aukų, šis gyvūnas nebuvo papjaunamas, o išsiunčiamas į dykumą, nešdamas tautos nuodėmes. Ritualas, atliktas vyriausiojo … [Skaityti toliau…]

Teogonija (gr. Θεογονία, Theogonía) – tai mokymas arba pasakojimas apie dievų kilmę, jų gimimą, giminystės ryšius ir tarpusavio santykius. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (dievas) ir gonē (kilmė, gimimas). Teogonija dažniausiai siejama su senovės mitologijomis, ypač graikų, kuriose aprašoma, kaip atsirado dievai, kaip jie kovojo, kūrė pasaulį ir nustatė kosminę tvarką. Terminas įvairiose kalbose … [Skaityti toliau…]

Komunija (lot. communio, it. comunione, angl. communion, vok. Kommunion, pranc. communion, isp. comunión, lenk. komunia) yra terminas Katalikų Bažnyčioje, turintis tiek teologinę, tiek liturginę reikšmę. Žodis kilęs iš lotyniško „communio“, kuris reiškia „bendrystę“, „susivienijimą“, „bendrą dalijimąsi“. Šis terminas išplito visoje krikščionybėje ir tapo viena pagrindinių sąvokų, apibūdinančių tikinčiųjų santykį su Dievu bei vienas su kitu … [Skaityti toliau…]

Triadizmas – tai neoficialus terminas, apibūdinantis religinę ar mitologinę sistemą, kurioje garbinami trys dievai, dažnai sudarantys dieviškąją triadą, simbolizuojančią tam tikrą kosminę ar funkcinę pusiausvyrą. Skirtingai nuo diteizmo (dviejų dievų) ar politeizmo (daug dievų), triadizmas pabrėžia būtent trijų dievybių svarbą, kurios gali būti susijusios kaip šeima, funkcinės roles ar kosminiai principai. Terminas nėra plačiai vartojamas … [Skaityti toliau…]

Mozės apokalipsė yra tekstas, priklausantis žydų ir krikščioniškajai apokaliptinei literatūrai. Jame pateikiama vizija apie pasaulio ateitį, moralines kovas ir dievišką teismą. Priskiriama vėlyvajam judaizmui ar ankstyvajam krikščionybei, šis raštas susijęs su pranašystėmis, kurios aprašo žmonijos nuopuolį, dievišką bausmę ir galutinį atpirkimą. Mozė, kaip Dievo išrinktasis tarpininkas, gauna ypatingą regėjimą apie ateinančius įvykius. Jam atskleidžiama, kad … [Skaityti toliau…]

Abraomo apokalipsė – tai žydų ir krikščioniškosios tradicijos tekstas, atskleidžiantis patriarcho Abraomo regėjimus bei jo pašaukimą. Jame pateikiamas pasaulio sukūrimo, blogio atsiradimo ir žmonijos likimo aiškinimas, sujungiantis apmąstymus apie Dievo valią bei išganymą. Tekstas yra laikomas apokrifiniu, nes nebuvo įtrauktas į kanoninę Bibliją, tačiau turi didelę reikšmę žydų mistikai bei krikščioniškajai apokaliptikai. Jame vaizduojama, kaip … [Skaityti toliau…]

Nebukadnecaro sapnas yra viena iš žymiausių Danieliaus knygos istorijų (Dan 2 skyrius), kurioje Babilono karalius Nebukadnecaras II (valdė 605–562 m. pr. Kr.) sapnuoja paslaptingą regėjimą apie milžinišką statulą, tačiau niekas negali jo nei atpasakoti, nei išaiškinti. Jaunas žydų pranašas Danielius, Dievo įkvėptas, ne tik pasako sapno turinį, bet ir pateikia jo pranašišką prasmę – sapnas … [Skaityti toliau…]