Mikalojus Oginskis Kapčiamiestyje 1724 m. pastatė viešą koplyčią. 1744 m. ji minima kaip filija. XVIII a. antrojoje pusėje įkurta parapija. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Į Kapčiamiestį 1900 m. paskirtas kunigas M. Guoga per pamaldas ėmė vartoti lietuvių kalbą. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozas Bridžius) įsteigė biblioteką – skaityklą. 1941 m. birželio 22 d. bažnyčia sudegė. Įrengta laikina. Klebono Aleksandro Labanausko rūpesčiu ir padedant tikintiesiems 1956 m. pastatyta nauja dabartinė bažnyčia.
Skaitykite daugiau..
Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia slepia ypatingų dvasinių istorijos klodų. Tikinčiųjų bendruomenė čia visada demonstravo didžiulį vienybės stebuklą. Kai sovietmečiu valdžia draudė bet kokias statybas, drąsūs parapijiečiai naktimis slapta vežė medieną naujiesiems maldos namams. Žmonės dirbo be poilsio, kad Dievas turėtų savo namus. Bažnyčios viduje saugomi senoviniai liturginiai reikmenys bei šventųjų paveikslai, menantys praėjusių amžių maldas. Ypatingas dėmesys skiriamas Dievo Apvaizdos titulatui, kuris teologine prasme reiškia nuolatinį Kūrėjo globos jausmą kasdieniame gyvenime. Senieji bažnyčios metrikų knygų įrašai atskleidžia įdomių faktų apie vietinių gyventojų papročius, krikšto vardų madas bei gilius religinius įpročius. Sovietmečiu klebonai gebėjo išsaugoti gyvą tikėjimą nepaisant nuolatinio saugumo spaudimo. Šventoriaus erdvėje iki šiol išliko keli šimtmečiai medžiai, kurie tyliai stebi čia besimeldžiančias kartas. Kapčiamiesčio parapijos istorija įrodo, kad tikrasis dvasinis gyvenimas priklauso ne nuo mūrų tvirtumo, o nuo pačių žmonių širdžių šilumos. Kiekvienas apsilankęs šiose vietose pajunta ypatingą ramybę ir istorinę maldos dvasią, jungiančią praeitį su dabartimi.