Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

Stanislovas Beinartas 1649 m. Barstyčius dovanojo Pašiaušės jėzuitų kolegijai. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, Barstyčiai 1775 m. atiteko bajorams Jagminams. Tadas Jagminas 1788 m. pastatė bažnyčią, šis fundatorius jai 1789 m. skyrė margą žemės, 1790 m. – 1200 rublių. 1814 m. bažnyčia atnaujinta, 1844 m. – perstatyta ir padidinta. 1870 m. Vilniaus generalgubernatorius nubaudė vyskupą … [Skaityti toliau…]

Alksninės Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Vilkaviškio klebonas Juozapas Zenkovičius savo Vilkabalių dvaro laukuose 1859 m. pastatė mūrinę giminės laidojimo koplyčią. Prie jos 1920 m. įkurta parapija pavadinta Alksnine. Pirmojo jos klebono Leono Seniūno rūpesčiu pastatyti klebonijos trobesiai. Klebonas Povilas Jakulevičius po 1938 m. prie koplyčios pastatė bažnyčią (archit. A. Kudoko projektas). Ją po Antrojo pasaulinio karo suremontavo klebonas Bronius Antanaitis.

Butrimonių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Baronas Jonas Šreteris Butrimonyse 1799 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Benekainių parapijos filija. Bažnyčia 1890 m. atnaujinta. 1906 m. įkurta parapija. Kunigas Jonas Žemaitis 1904 m. pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai. 1907 m. po pamaldų bažnyčioje lietuviškai giedojusius parapijiečius užpuolė lenkai. Kilo muštynės. Po to pamokslai lietuvių kalba nesakyti. 1937 m. pamaldos pradėtos laikyti ir … [Skaityti toliau…]

Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia

Bažnyčią iki 1430 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir skyrė jos išlaikymui turtų. 1449 m. didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis turtus patvirtino ir padidino. 1451 m. Giedraičių seniūnas Povilas Kareiva bažnyčios turtą dar padidino. Povilas Giedraitis ir Anastazija Giedraitienė 1542 m. įrengė altariją ir jai dovanojo Bijutiškio palivarką. Apie 1565 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. … [Skaityti toliau…]

Notėnų Šv. kankinės Kotrynos bažnyčia

Gintališkės seniūnas Notėnų kapų koplyčiai 1789 m. dovanojo sklypą žemės, o vietoj koplyčios pastatė bažnyčią. Po kurio laiko Gintališkės klebonas persikėlė į Notėnus, kur gyveno iki 1853 m. Bažnyčia 1906 m. padidinta, pakeisti supuvę sienojai, pristatytas bokštas. 1929 m. įkurta parapija. Nuo 1977 m. Notėnų bažnyčią aptarnavo skuodiškis kunigas Stanislovas Vaitelis (1906–1990), (1949–1956 m. ištremtas; … [Skaityti toliau…]

Didkiemio Šv. angelų Sargų bažnyčia

Medinę bažnyčią 1796 m. pastatė Ignas Daujotas. 1896 m. jai pakeisti sienojai. Iki 1933 m. įkurta parapija. 1950 m. klebonas Matusevičius apkaltintas ryšiais su partizanų būriu „Šalna" ir nuteistas. Atlikęs bausmę grįžo į Didkiemį. 1962 m. persekiotas neva už antitarybinę veiklą.

Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia

Žemės savininkė Darata Navobė 1510 m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė koplyčia, dovanojo žemės sklypą, keletą trobesių ir mūrinį namą Kaune. Koplyčią ji perleido dvasinei vyresnybei, parūpino liturginių reikmenų. Kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią 1685 m. liepos 23 d. pašventino klebonas Kazimieras Žodkevičius. Ją 1690 m. konsekravo vyskupas Konstantinas Kazimieras … [Skaityti toliau…]

Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1922 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas Kazys Bičkauskas buvusioje geležinkelininkų mokykloje 1922 m. įrengė laikiną bažnyčią. Jai paskirtas 6 ha sklypas. 1923 m. parapijai perduota buvusi Alytaus kariuomenės cerkvė. Iš jos rąstų 1924–1925 m. suręsta bažnyčia

Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia

Norviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai … [Skaityti toliau…]