Alksninės Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Vilkaviškio klebonas Juozapas Zenkovičius savo Vilkabalių dvaro laukuose 1859 m. pastatė mūrinę giminės laidojimo koplyčią. Prie jos 1920 m. įkurta parapija pavadinta Alksnine. Pirmojo jos klebono Leono Seniūno rūpesčiu pastatyti klebonijos trobesiai. Klebonas Povilas Jakulevičius po 1938 m. prie koplyčios pastatė bažnyčią (archit. A. Kudoko projektas). Ją po Antrojo pasaulinio karo suremontavo klebonas Bronius Antanaitis.

Butrimonių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Baronas Jonas Šreteris Butrimonyse 1799 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Benekainių parapijos filija. Bažnyčia 1890 m. atnaujinta. 1906 m. įkurta parapija. Kunigas Jonas Žemaitis 1904 m. pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai. 1907 m. po pamaldų bažnyčioje lietuviškai giedojusius parapijiečius užpuolė lenkai. Kilo muštynės. Po to pamokslai lietuvių kalba nesakyti. 1937 m. pamaldos pradėtos laikyti ir … [Skaityti toliau…]

Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia

Pirmąją bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius. Ji veikė koplyčios teisėmis, buvo Batakių parapijos filija. 1803 m. įkurta parapija. 1804 m. bažnyčiai dovanoti 2 valakai žemės. Apie 1896 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Jos statyba labiausiai rūpinosi nuo 1894 metų Girdiškėje klebono pareigas ėjęs Juozapas Čerkeliauskas (1857–1926), kilęs iš Pušaloto. 1907 m. sienos … [Skaityti toliau…]

Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia

Žemės savininkė Darata Navobė 1510 m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė koplyčia, dovanojo žemės sklypą, keletą trobesių ir mūrinį namą Kaune. Koplyčią ji perleido dvasinei vyresnybei, parūpino liturginių reikmenų. Kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią 1685 m. liepos 23 d. pašventino klebonas Kazimieras Žodkevičius. Ją 1690 m. konsekravo vyskupas Konstantinas Kazimieras … [Skaityti toliau…]

Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1922 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas Kazys Bičkauskas buvusioje geležinkelininkų mokykloje 1922 m. įrengė laikiną bažnyčią. Jai paskirtas 6 ha sklypas. 1923 m. parapijai perduota buvusi Alytaus kariuomenės cerkvė. Iš jos rąstų 1924–1925 m. suręsta bažnyčia

Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia

Norviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai … [Skaityti toliau…]

Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas į Rusiją 1915 m. išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki … [Skaityti toliau…]

Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Labaukštus (Pašaltuonį) 1755 m. Andrius ir Felicija Jasenskiai dovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1756 m. dvarininkas Janavičius pastatė bažnyčią. Ji 1805 m. sudegė. Dėl 1806 m. nederliaus atstatinėti nepradėta. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Vyskupas Motiejus Valančius, sužinojęs, kad bažnyčia neįrašyta į valstybės turtų inventorius, 1858 m. paskyrė kunigą. Bažnyčia suremontuota. Buvusi vienuolyno žemė … [Skaityti toliau…]

Gerdašių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Gerdašiai ir kaimyniniai kaimai – Lipliūnai, Krivonys, Norkūnai, Butelizna – nuo seno, apie 100 metų, priklausė Leipalingio parapijai. Žmonėms į bažnyčią tekdavo eiti 16 ir daugiau kilometrų. Jie puoselėjo viltį turėti savo parapiją ir bažnyčią. Kun. B. Vaišnoras rašo, jog 1919m. jie siuntę Seinų vyskupui prašymą, kad čia įkurtų parapiją. Tam jie buvo paskyrę ir … [Skaityti toliau…]