Požėrės dvaro sodyba (išbrauktas, informacijos nėra) dvarininkas P. Zaleskis 1771 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Laukuvos parapijos filija. Apie 1800 m. į ją iš griūvančios Ivoniškio (Gudelių) dvaro koplytėlės perkelta Kristaus Atsimainymo statula. Tikintieji manė ją esant stebuklingą. 1868 m. bažnyčia remontuota, pristatyta zakristija. 1905–1906 m. bažnyčia gerokai pertvarkyta: pailgintas priekis, pristatytas bokštas.
Pajieslio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia stovi Pajieslio kaime, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, Jieslos (Šušvės kairiojo intako) dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Alionių gyvenvietėje, 10 km į rytus nuo Širvintų, 4,5 km į pietus nuo Šešuolėlių. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega 1697 m. jėzuitams dovanojo Šnipiškes. Jose Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas 1702 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. 1709 m. sumūrytos sienos ir vieno bokšto 2 tarpsniai. 1752 m. pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą pastatyti bokšto trečias ir ketvirtas tarpsniai. … [Skaityti toliau…]
1989 m. lapkričio 15 d. įkurta parapija, gruodžio mėn. bendrabutyje įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1430 m. Kernavės dvaro valdytoja Ona Kareivaitė-Mačkuvienė 1496 m. ją apdovanojo ir įsteigė altariją. 1508 m. bažnyčiai dar skyrė turtų. Per reformaciją netoli bažnyčios buvo pastatyta arijonų sektos koplyčia. Kurį laiką arijonai buvo užėmę ir bažnyčios beneficiją. 1522 m. bažnyčia atstatyta. 1655 m. ji sudegė, pastatyta laikina. Po 1674 m. buvo … [Skaityti toliau…]
Kriaunų koplyčia minima 1669 m. Nuo 1671 m. rašomos metrikų knygos. Kunigo Kazimiero Samulevičiaus rūpesčiu 1684–1688 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai 1684–1687 m. dovanotas Retovčiznos palivarkas, Baršėnų kaimas. Klebonas valdė 20 valakų žemės. 1694 m. bažnyčia konsekruota Švč. Mergėlės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. 1768 m. įsteigtos Dievo Apvaizdos brolija, 1772 m. – Šv. Rožančiaus brolija. … [Skaityti toliau…]
Mosėdis 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupų valda. Mosėdžio bažnyčia minima 1544 m. 1629 m. įsteigta, 1804 m. atkurta parapinė mokykla. 1773–1783 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Jai 1811 m. pristatytas medinis, 1844 m. – mūriniai bokštai. 1845 m. kapinėse sumūryta koplyčia. 1895–1897 m. Mosėdyje kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]
Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje, prie Šilutės – Šilalės kelio. Bažnyčia buvo pastatyta 1842 m. miestelio centre. 1848 m. buvo atgabentas varpas. Bažnyčioje vyksta evangelikų liuteronų pamaldos. 1910–1914 m. joje kunigavo evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius, kuris Žemaičių Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“.
Kunigas Jonas Reitelaitis (1884–1966), (istorikas, kraštotyrininkas) 1926 m. Krikštonyse pastatė laikiną medinę bažnyčią, 1927 m. – prieglaudą. Pats suprojektavo ir su parapijiečiais pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1932 m. uždengtas stogas, 1934 m. rugsėjo 30 d. bažnyčia konsekruota. 1935 m. iš lauko nutinkuota.