Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčia

Buivydžiai 1673–1782 m. priklausė Mikališkių reguliariesiems atgailos kanauninkams. Vienuoliai čia pasistatė koplyčią ir joje laikė pamaldas. Nuo 1744 m. rašytos krikšto metrikų knygos. 1787 m. minima sena medinė, kiauru stogu, supuvusiais sienojais bažnyčia. Vilniaus maršalka Stanislovas Mykolas Radžiševskis apie 1790 m. pastatė medinę aštuoniakampę bažnyčią; įsteigta parapija. 1827 m. visi Buivydžių parapijos gyventojai kalbėjo lietuviškai, … [Skaityti toliau…]

Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

1748 m. pastatyta koplyčia. Ji 1783 m. perstatyta. Medinė koplyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nenaudojama, apie 1987 m. sudegė. Jos vietoje 1993 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, Daugėliškio parapijos filija.

Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1430 m. Ją globoti Žemaičių vyskupas įpareigojo Veliuonos kleboną. 1502 m. įsteigta parapija, bažnyčiai dovanotas Žindaičių kaimas. Karalienė Bona įpareigojo vietininką Joną Kuncevičių pastatyti naują bažnyčią. Ji 1555 m. dovanojo Straižių kaimą, turintį 6 valakus žemės, vikarui, bažnyčios tarnams ir mokyklai išlaikyti. Mokyklą 1557 m. įsteigė klebonas Martynas Hermanavičius. 1655 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia

Užpalių bažnyčiai 1522 m. paskirta dešimtinė iš dvaro. Ldk Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas. 1651 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1653 m. pašventinta. Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę … [Skaityti toliau…]

Onuškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1674 m. Jai 1675 m. nupirktas varpas. Nuo 1680 m. pradėtos rašyti metrikų knygos (įrašai nereguliarūs). Iš Onuškio dvaro 1698 m. bažnyčiai dovanota žemės, kurią Chominskiai atėmė. 1772 m. inventoriuje nurodyta griūvanti prūsiško mūro bažnyčia. Ona Kaminslienė ir Konstantinas Kaminskas 1774 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Klebonas Petras Dočkus pastatė prieglaudą, sutvarkė … [Skaityti toliau…]

Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Budriai 1634–1842 m. priklausė Kartenos klebonui. Jis išlaikė kunigą. 1763 m. pastatyta koplyčia. 1903 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. 1934–1939 m. klebonavo grįžęs iš Rusijos K. Andriekus.

Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1670 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai sudegus naują bažnyčią 1784 m. pastatė Benediktas Karpis. Šiai supuvus kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams 1868 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1883 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas J. Markelis) 1909 m. … [Skaityti toliau…]

Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia

1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Kazitiškio dvaro savininkai Belikavičiai 1745 m. pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė vienuolius unitus. Vienuolynas ir bažnyčia 1834 m. uždaryti, įrengta stačiatikių cerkvė. Vyskupas Motiejus Valančius paragino Salako kleboną pastatyti Kazitiškyje koplyčią. Ji pastatyta 1860–1862 m., 1864 m. Rusijos valdžios uždaryta. Į Kazitiškį 1905 m. paskirtas kunigas Jonas Rimkūnas iš senosios bažnyčios pastatė kleboniją. Viename jos … [Skaityti toliau…]