Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Jonavoje 1750 m. pastatyta medinė bažnyčia. Apie 1775 m. įsteigtas marijonų vienuolynas. Iki 1782 m. marijonai įkūrė parapinę mokyklą. Vietoj marijonų Jonavoje 1791 m. įkurdinti trinitoriai. 1791–1793 m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą). Valdžia 1827 m. trinitorius iš Jonavos iškėlė. Vienuolyne apsigyveno kareiviai. Formaliai vienuolynas uždarytas 1832 m. Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]

Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Adakave 1793 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją konsekravo vyskupas Steponas Jonas Giedraitis. 1804 m. Ariogalos seniūnas Jonas Adakauskas dovanojo bažnyčiai valaką ir 3 margus žemės, 3000 sidabrinių rublių. 1911 m. bažnyčia atnaujinta. Lietuvaičių švietimo draugija (slaptosios vienuolės) 1925 m. įkūrė dvimetę mergaičių žemės ūkio mokyklą. 1932 m. įsigytos medžio drožybos Kryžiaus kelio stotys, darytos Italijoje. … [Skaityti toliau…]

Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Siesikų klebonijai 1441 m. dovanojama Panoterių žemė ir įpareigojama ten pastatyti koplyčią. 1584 m. ji atiteko evangelikams reformatams. 1700 m. koplyčia sudeginta ir neatstatyta, nors bylinėtasi. Iki 1744 m. pastatyta katalikų koplyčia. XVIII-XIX a. Panoteriai buvo vadinami Koplyčiomis. Kunigas Ignotas Smilgevičius 1863 m. ištremtas į Permės guberniją (1872 m. grįžo į Kuršą). Koplyčia 1864 m. … [Skaityti toliau…]

Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Ukrinų ir Bukančių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.

Duokiškio Šv. Onos bažnyčia

Duokiškio palivarkas 1650 m. dovanotas Kamajų bažnyčiai. 1796 m. minima medinė Duokiškio koplyčia. Baisogalos altarista kunigas Kazimieras Mačionis, 1904 m. atvykęs į Duokiškį, baigė statyti kleboniją ir ėmė organizuoti bažnyčios statybą. Ji 1906 m. pastatyta ir pašventinta. Senoji koplyčia nugriauta. Jos altorius ir įrengimai pernešti į bažnyčią. 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. Po … [Skaityti toliau…]

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia

Palūšėje 1747–1757 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją fundavo kunigas J. Stockis-Bazilevskis nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Pasakojama, kad statybai tebuvo naudotas tik kirvis. 1771 m. bažnyčiai priklausė 3 kaimai ir 2 užežiai (1832 m. turėjo tik Pagavės kaimą). 1782 m. minima parapinė mokykla. 1815–1830 m. bažnyčia atnaujinta, 1841 m. apkalta lentomis. 1886–1894 m. išdažytas … [Skaityti toliau…]

Kriukų Šv. Lauryno bažnyčia

Kriukai iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupų Pašvitinio dvarui. Gyventojai savo lėšomis 1792 m. pastatė medinę bažnyčią. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis jai suteikė parapijos teises. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1803 m. paskyrė 2 valakus žemės. Lietuviškos spaudos draudimo laikais klebonas Kazimieras Marma platino draudžiamą spaudą, 1906 m. įsteigė knygynėlį, 1908 m. – Lietuvių katalikų blaivybės … [Skaityti toliau…]

Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia

Klovainių (Krivaičių) dvaro savininkas Jeronimas Valavičius 1621 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1624 m. dovanotas Beržinių kaimas, vėliau pakeistas į Laipuškių kaimą, turėjo jurisdiką miestelyje. 1625 m. įsteigta parapija, 1627 m. – parapinė mokykla. 1635 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Klovainiuose nuolat gyveno 3 kunigai. 1690 m. įsteigta altarija. Nuo 1768 m. veikė Šv. … [Skaityti toliau…]

Būdviečio Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia

Būdvietyje 1820 m. pastatyta vieša koplyčia. Ji 1831 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau kurį laiką jo nebuvo. 1885 m. paskirtas nuolatinis. Kunigo Vladislovo Palukaičio rūpesčiu nuo 1895 m. pradėta giedoti lietuviškai. Kunigas Jonas Grajauskas 1906 m. pastatė medinę koplyčią. Ji 1917 m. tapo filija. 1920 m. įkurta parapija. Iki 1936 m. pristatyta zakristija ir prieangis … [Skaityti toliau…]

Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Iki 1871 m. kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. įkurta parapija. Pilviškių klebonas S. Švilpa pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Tikintieji be caro valdžios leidimo pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1912 m. statyti baigė pirmasis jos klebonas Simonas Garmus. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius, turėjęs savo biblioteką – skaityklą. Per Pirmąjį pasaulinį … [Skaityti toliau…]