Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji bažnyčia Darsūniškyje pastatyta 1418 m. Jai 1473 m. dovanotos 6 šeimynos, 1492 m. – pusė dešimtinės iš Jiezno dvaro sodybos , leista pasistatyti smuklę. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1694 m. pastatyta nauja. 1702 m. Švedijos kariuomenė sudegino kleboniją ir prieglaudą. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Vėlesnė bažnyčia statyta 1780 m. Ji 1818 … [Skaityti toliau…]
Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas su žmona Marijona įsteigė dominikonų vienuolyną. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. Pastatyta vienanavė mūrinė bažnyčia, 1779 m. – dviaukštis mūrinis vienuolynas. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, turėjo 970 tomų biblioteką (buvo ir lietuviškų knygų). 1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu (iš … [Skaityti toliau…]
1906 m. susikūrė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetas. Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas būsimai bažnyčiai dovanojo 2 dešimtines žemės. Patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, pašventinti jos pamatai. 1907 m. buvusiame grūdų sandėlyje įrengta bažnyčia. Pirmasis Kaišiadorių klebonas Valerijonas Goliakas atsisakė turimo bažnyčios projekto. 1908 m. parengtas ir patvirtintas naujas gelžbetoninės bažnyčios projektas. 1912 m. klebonas Alfonsas Varnas sutarė … [Skaityti toliau…]
Iš Rusijos 1922 m. į Paisėte II (3,5 km į pietus nuo Saldutiškio) grįžo kunigas Antanas Maciulevičius (1882–1968) ir pradėjo ūkininkauti. Be to, jis dvaro rūmų salėje įrengė koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1923 m. įkurta parapija. Į Saldutiškį paskirtas iš Rusijos grįžęs klebonas Stanislovas Švėgžda. Bažnyčia įrengiama buvusiame dvaro ūkiniame pastate. 1925–1928 m. ant … [Skaityti toliau…]
Apie 1796 m. Barzduose pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta parapija. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. padidino koplyčią, 1921–1922 m. pastatė dviaukštę kleboniją, ūkinius pastatus, 1922 m. įsteigė mergaičių namų ruošos mokyklą. Iki 1924 m. pastatyti parapijos namai su sale. Dabartinę mūrinę bažnyčią baigė statyti klebonas Stanislovas … [Skaityti toliau…]
1669 m. nurodyta Šimonių koplyčia. 1671 m. rugpjūčio 15 d. vyskupas Mikalojus Steponas Pacas konsekravo pastatytą bažnyčią, dovanojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, arnotą, sidabrinę taurę. Nuo to laiko Šimonis ėmė lankyti maldininkai (užregistruota ypatingų pagijimų). 1700 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1744 m. Šimonys buvo Kupiškio parapijos filija. Kunigo K. Sveitkauskio rūpesčiu … [Skaityti toliau…]
Kauno palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia stovi Kaune, Eiguliuose.
Dabužiuose 1800 m. buvo medinė, šiaudais dengta koplyčia. Joje 1913 m. pradėtos laikyti gegužinės pamaldos. Vyskupas 1915 m. įsakė Anykščių klebonui koplyčioje laikyti pamaldas kartą per mėnesį. 1916–1920 m. buvo nuolatinis kunigas – Jonas Baltušis. Prie koplyčios jis pristatė zakristiją. Kunigo Mykolo Rusecko rūpesčiu 1922 m. pastatyta klebonija, plytinė, įsteigtos kapinės. Kunigo Igno Bernotavičiaus ir … [Skaityti toliau…]
Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Puzinas (nuo 1740 m. Livonijos vyskupas) 1733 m. pastatė koplyčią. Ji priklausė Lavoriškių parapijai. 1826 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1869 m. uždaryta, 1871 m. paversta stačiatikių cerkve. Katalikai pastatą atgavo tik 1918 m. Bažnyčia 1922 m. suremontuota, 1923 m. įkurta parapija. 1935 m. bažnyčia restauruota. Klebono Aleksandro Liachovičiaus rūpesčiu ir … [Skaityti toliau…]