Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]
Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. … [Skaityti toliau…]
Pabarėje 1920 m. pastatyta bažnyčia. 1925 m. įsteigta parapija. 1934 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1934 m. spalio 24 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
1907 m. patvirtintas A. Filipovičiaus-Duboviko naujos medinės bažnyčios projektas. 1908 m. atkurta parapija, pastatyta laikina, 1910–1913 m. – dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. Bronislovas Malevskis). 1918 m. įkurtas „Ryto" draugijos skyrius, kuris rūpinosi Aukštadvaryje įsteigta progimnazija. Kunigas Kazimieras Trimonis 1937 m. pastatė parapijos namus.
Pirmoji bažnyčia statyta Jokūbo Nemirovičiaus. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. 1611 m. Jarčevskis Karkažiškę paskyrė Vilniaus kunigų seminarijai. 1670 m. prelatas Aleksandras Sapiega bažnyčią atstatė. 1838 m. į ją trenkė žaibas, bažnyčia sudegė, vėl atstatyta. 1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. 1963 m. ji uždaryta. Grąžinta 1990 … [Skaityti toliau…]
Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčia stovi Naujojoje Akmenėje.
Margininkuose iki 1871 m. pastatyta medinė koplyčia. Joje švęsti Šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Angelų Sargų atlaidai. 1924 m. įkurta parapija, koplyčia suremontuota, pertvarkyta į bažnyčią. Kaimo gyventojai parapijai skyrė 10 ha žemės.
Povilas Sapiega 1619 m. pastatė bažnyčią, jai dovanojo dešimtinę iš Metelių dvaro, Padusio kaimą (4 valakai su 6 šeimomis) ir dar 3 valakus; įkurta parapija. 1655 m. bažnyčią sudegino Rusijos kariuomenė. Vėliau pastatyta laikina maldykla. Ją retkarčiais aptarnaudavo Simno klebonas. Po 1711 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1750 m. rašytos metrikų knygos. 1784 m. paskirtas … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Misionierių bažnyčia, yra Vilniaus senamiestyje. Bokštų paaukštinimo ir tambūro projektą sukūrė Kristupas Glaubicas.
Dūkštų dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė 1647 m. pastatė koplyčią. Ji 1716 m. minima kaip Maišiagalos filija. Liudvikas ir Teresė Senickiai Dūkštų palivarką 1743 m. paskyrė Raseinių pijorams. Jie Dūkštas 1768 m. išnuomojo Vilniaus pijorams, kurie jas valdė, bet nuomos nemokėjo. 1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia (statyba rūpinosi rektorius kunigas M. Franckevičius). Pijorai … [Skaityti toliau…]