Šlavantuose 1822 m. pastatyta koplyčia, priklausiusi Veisiejų parapijai. 1880 m. koplyčia išardyta, nuvežta į Šventežerį. Dėl lenkų teroro kunigas Juozas Galeckas iš Kučiūnų pasitraukė ir 1919 m. nupirko Šlavantų dvarą. Jo rūpesčiu 1920 m. įkurta parapija (iš Lazdijų, Šventežerio ir Veisiejų parapijų dalies kaimų). Dvare J. Galeckas įrengė kleboniją, o iš kluono 1921 m. pastatė … [Skaityti toliau…]
Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia Tauragėje pastatyta XVII a. viduryje, tačiau kylant sukilimams ir karams pirmoji dabartinės bažnyčios vieta pasikeitė. Anksčiau bažnyčia stovėjo šalia dabartinės vasaros estrados, J. Tumo-Vaižganto gatvės pradžioje, kur šiuo metu pastatytas bažnyčią menantis paminklas.
1554 m. pastatyta bažnyčia. Jai paskirta 6 valakai žemės. Dvarininkas Jonas Vyšniauskas 1623 m. įkūrė altariją. 1643 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, pastatyta bažnyčia. 1646 m. minima parapinė mokykla, prieglauda. 1673 m. dominikonų vienuolynui paskirti Alksnėnų ir Starkų kaimai. Sudegus parapinei bažnyčiai, nauja pastatyta apie 1696 m. Iki 1783 m. pastatyta nauja mūrinė dominikonų bažnyčia. 1785–1819 … [Skaityti toliau…]
Telšių vyskupijos pastangomis 1932 m. iš ūkininko S. Žilaičio nupirktas namas ir jame įrengta katalikų koplyčia. Kunigo Juozapo Petkaus rūpesčiu 1934–1935 m. ji remontuota, paaukštinta, įrengta vieta chorui, įsigytas varpas, liturginių daiktų. 1935 m. liepos 28 d. bažnyčia pašventinta.
Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636 ir 1688 m. Tauragės bažnyčia neminima. 1702 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Po 1863 m. sukilimo … [Skaityti toliau…]
Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]
Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. … [Skaityti toliau…]
Pabarėje 1920 m. pastatyta bažnyčia. 1925 m. įsteigta parapija. 1934 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1934 m. spalio 24 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
1907 m. patvirtintas A. Filipovičiaus-Duboviko naujos medinės bažnyčios projektas. 1908 m. atkurta parapija, pastatyta laikina, 1910–1913 m. – dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. Bronislovas Malevskis). 1918 m. įkurtas „Ryto" draugijos skyrius, kuris rūpinosi Aukštadvaryje įsteigta progimnazija. Kunigas Kazimieras Trimonis 1937 m. pastatė parapijos namus.
Pirmoji bažnyčia statyta Jokūbo Nemirovičiaus. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. 1611 m. Jarčevskis Karkažiškę paskyrė Vilniaus kunigų seminarijai. 1670 m. prelatas Aleksandras Sapiega bažnyčią atstatė. 1838 m. į ją trenkė žaibas, bažnyčia sudegė, vėl atstatyta. 1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. 1963 m. ji uždaryta. Grąžinta 1990 … [Skaityti toliau…]