Pirmoji bažnyčia pastatyta 1511 m. Seniškyje (4 km į šiaurę nuo Naujojo Daugėliškio), įsteigta parapija. Vėliau ši bažnyčia tapo Daugėliškio parapijos filija. Seniškis buvo klebonijos palivarkas. Jame 1776 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji 1915 m. sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo atstatyta. Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 m. Senajame Daugėliškyje (3 km į pietus nuo Naujojo Daugėliškio) … [Skaityti toliau…]
Vladislovas Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai 1897 m. prašė valdžios leidimo statyti bažnyčią. Šis ir kiti 1904 m. prašymai atmesti. 1905 m. leidimas gautas, įrengta laikina bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija. 1910 m. patvirtintas inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus mūrinės bažnyčios projektas. 1926 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Klebono Kazimiero Kulako rūpesčiu bažnyčią 1943 m. restauravo inžinierius Br. … [Skaityti toliau…]
Šlavantuose 1822 m. pastatyta koplyčia, priklausiusi Veisiejų parapijai. 1880 m. koplyčia išardyta, nuvežta į Šventežerį. Dėl lenkų teroro kunigas Juozas Galeckas iš Kučiūnų pasitraukė ir 1919 m. nupirko Šlavantų dvarą. Jo rūpesčiu 1920 m. įkurta parapija (iš Lazdijų, Šventežerio ir Veisiejų parapijų dalies kaimų). Dvare J. Galeckas įrengė kleboniją, o iš kluono 1921 m. pastatė … [Skaityti toliau…]
Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia Tauragėje pastatyta XVII a. viduryje, tačiau kylant sukilimams ir karams pirmoji dabartinės bažnyčios vieta pasikeitė. Anksčiau bažnyčia stovėjo šalia dabartinės vasaros estrados, J. Tumo-Vaižganto gatvės pradžioje, kur šiuo metu pastatytas bažnyčią menantis paminklas.
1554 m. pastatyta bažnyčia. Jai paskirta 6 valakai žemės. Dvarininkas Jonas Vyšniauskas 1623 m. įkūrė altariją. 1643 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, pastatyta bažnyčia. 1646 m. minima parapinė mokykla, prieglauda. 1673 m. dominikonų vienuolynui paskirti Alksnėnų ir Starkų kaimai. Sudegus parapinei bažnyčiai, nauja pastatyta apie 1696 m. Iki 1783 m. pastatyta nauja mūrinė dominikonų bažnyčia. 1785–1819 … [Skaityti toliau…]
Trakų pilininkas Jurgis Radvila 1598 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ją 1654 m. užėmė katalikai, kuriems 1663 m. bažnyčia atiduota. Kitą katalikų bažnyčią Šventežerio dvaro valdytojas pastatė iki 1783 m. Suirusioje bažnyčioje 1823 m. uždrausta laikyti pamaldas. 1831 m. remontuota. 1863 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1866 m. suvežta akmenų, bet statyti nepradėta. 1871 m. … [Skaityti toliau…]
1869 m. įkurta Rukų evangelikų – liuteronų parapija. 1885–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1945 m. bažnyčia perduota katalikams, po nepriklausomybės atgavimo bažnyčia grąžinta evangelikams – liuteronams. 1997 metais bažnyčioje kilo gaisras, Vokietijoje gyvenantys Rukų parapijiečiai padėjo bažnyčią atstatyti.
Parapijiečių padedamas kunigas Vincentas Dumčius (1886–1986) 1924 m. pastatė medinę bažnyčią. 1944 metais ji sudegė, Šv. mišios buvo laikomos kitame pastate. 1963 m. ji uždaryta, 1990 metais atstatyta ir sugrąžinta katalikams.
Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. … [Skaityti toliau…]
Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]