Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Medinę bažnyčią 1782 m. pastatė Mykolas Ronikeris. Ji 1790 m. konsekruota, dovanotas valakas žemės. Bažnyčiai priklausė Degučių ir Gardamo filijos.
Medinę bažnyčią 1782 m. pastatė Mykolas Ronikeris. Ji 1790 m. konsekruota, dovanotas valakas žemės. Bažnyčiai priklausė Degučių ir Gardamo filijos.
Linkmenyse iki 1500 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė medinę bažnyčią. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Linkmenų bažnyčiai 1820 m. priklausė jurisdika miestelyje ir šie kaimai: Cijonai, Grikiapelė, Kiškiai, Rukiškė, Tumėniškė. 1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia Kražiuose pastatyta 1416 m. Kai ji sudegė, 1475 m. pastatyta nauja. Kražių klebonija buvo viena turtingiausių Žemaitijoje. 1533 m. klebonavo būsimas vyskupas Valerijonas Protasevičius, 1549 m. – poetas ir teisininkas Petras Roizijus. 1570–1740 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija. 1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 – benediktinių vienuolynas. Jėzuitai 1614 m. įsteigė kolegiją. 1621 m. … [Skaityti toliau…]
1619 m. karaliaus revizoriai netoli Šiupylių, ant kalvos, išrinko vietą bažnyčiai ir skyrė jai Šiupylių kaimą (23 valakus). Fundacija 1623 m. patvirtinta. 1625 m. įsteigta parapija pavadinta Užmušiu. Bažnyčia 1799 m. ir 1846 m. atstatyta. Ji 1842 m. tapo filija. 1915 m. sudegė bažnyčia ir visi klebonijos trobesiai. Apie 1924 m. bažnyčia atstatyta. Ją statė … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1754 m. pastatė Mykolas Venclauskas ir dovanojo jai daugiau kaip valaką žemes. Ji buvo Žemaičių Kalvarijos filija. 1825 m. pakeisti sienojai, bažnyčia ne kartą remontuota.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1550 m. XVII a. Bogdanas Oginskis katalikų bažnyčią perdavė stačiatikiams (1619 m. Vievyje buvo 2 stačiatikių cerkvės). Manoma, kad abi cerkvės ir vienuolynas Vievyje panaikinti po 1625 m., mirus B. Oginskiui. Mat jo vaikai buvo perėję į katalikybę. 1688 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1794 m. ji sudegė. 1796 m. pastatyta medinė … [Skaityti toliau…]
Katalikų bažnyčiai 1629 m. dovanotas Pakriaunių kaimas. Apie 1738 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1859–1868 m. kanauninko Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. 1899 m. per miestelio gaisrą ji ir parapijos trobesiai sudegė. 1900 m. atstatyta, pristatytos šoninės koplyčios. Statytojas – klebonas Vincentas Birutavičius. Obelių klebonu jis išbuvo iki mirties (mirė … [Skaityti toliau…]
Protestantas Bilevičius 1625 m. surinkęs žmones užpuolė Pikelių bažnyčią, ją nugriovė ir išvežė į savo Griežės dvarą. Bažnyčia netrukus atstatyta, kadangi minima 1636 m. Pikeliai XVIII a. – 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1752 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1756 m. jai dovanoti 2 valakai žemės. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1857 m. leista … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė stovi Vilniuje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčios altorių puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais.
Traupio dvaro savininkai Jurgis Mikalavičius ir Petras Mikalavičius pastatė medinę bažnyčią. Jai išlaikyti dovanojo Divanavos, Kantumiškio ir Kuklėnų kaimo žemes. Vyskupas Albertas Radvila 1515 m. kovo 31 d. ją konsekravo Šv. Mikalojaus titulu, įsteigė parapiją. 1730 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1832 m. bažnyčiai priklausė Maciūnų, Pusbačkių ir Vičiūnų kaimai. … [Skaityti toliau…]