Šv. Adalberto (Estergomo) bazilika (Esztergomi bazilika), pilnu pavadinimu Esztergomi Nagyboldogasszony-és Szent Adalbert-főszékesegyház (Estergomo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Adalberto primato arkikatedra), yra Vengrijos katalikų bažnyčios galva ir arkivyskupo sostas. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent Estergome gimė, buvo pakrikštytas ir karūnuotas pirmasis Vengrijos karalius Šv. Steponas, o pati bazilika stovi vietoje, kurioje X a. buvo pastatyta pirmoji šalies katedra.
Istorinė raida ir didingas atstatymas
Pirmoji šios vietos šventovė buvo sugriauta mongolų antpuolio metu, vėliau atstatyta, tačiau XVI a. osmanų (turkų) invazijos metu paversta mečete, o vėliau beveik visiškai sunaikinta. Dabartinis grandiozinis klasicizmo stiliaus pastatas buvo statomas tarp 1822 ir 1869 metų. Prie šio projekto dirbo keli garsūs architektai, tarp jų Pál Kühnel ir József Hild, tačiau darbus užbaigė János Packh. Bazilikos pašventinimo iškilmėms 1856 m. garsusis kompozitorius Franzas Lisztas specialiai sukūrė „Estergomo Mišias“ (Missa solennis), kurias pats ir dirigavo.
Architektūrinė didybė: Kupolas ir portikas
Bazilikos mastelis gniaužia kvapą – jos bendras plotas siekia daugiau nei 5 600 kvadratinių metrų. Architektūra orientuota į Romos Šv. Petro bazilikos didybę:
- Milžiniškas kupolas: Tai ryškiausias pastato akcentas, kurio vidinis aukštis siekia 71,5 metro, o skersmuo – 33,5 metro. Kupolas remiasi į masyvias sienas, kurios apačioje yra net 17 metrų storio. Lankytojai gali pakilti į kupolo apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria vaizdas į Dunojų ir Slovakijos krantus.
- Klasicistinis portikas: Pagrindinį įėjimą puošia aštuonios 22 metrų aukščio korintinės kolonos, kurios suteikia pastatui antikinės šventyklos išvaizdą. Virš jų esančiame trikampyje įrašyta lotyniška frazė, skelbianti šią vietą Vengrijos bažnyčių motina.
Interjero stebuklai ir Bakócz koplyčia
Bazilikos viduje saugomi keli meno kūriniai, neturintys analogų pasaulyje:
- Didžiausias pasaulio paveikslas: Pagrindiniame altoriuje kabo dailininko Girolamo Michelangelo Grigoletti kūrinys, vaizduojantis Marijos ėmimą į dangų. Tai didžiausias pasaulyje paveikslas, nutapytas ant vienos vientisos drobės (matmenys – 13,5 x 6,6 metro).
- Bakócz koplyčia (Bakócz-kápolna): Tai pati vertingiausia bazilikos dalis. Raudonojo marmuro koplyčią 1506–1507 m. pasistatydino arkivyskupas Tamás Bakócz. Ji yra vienintelis Italijos renesanso šedevras Vengrijoje, išlikęs po turkų okupacijos. Atstatant baziliką XIX a., ši koplyčia buvo supjaustyta į 1 600 dalių, sunumeruota ir vėl tiksliai sudėta naujojoje vietoje, taip išsaugojant XVI a. meistrų darbą.
- Estergomo katedros lobynas: Šioje bazilikoje saugomas vienas turtingiausių sakralinio meno lobynų Europoje. Čia galima pamatyti viduramžių auksakalystės šedevrus, karūnavimo kryžius ir brangakmeniais nusagstytus liturginius indus.