Vilniaus Šv. Juozapo koplyčia
Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia stovi Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Pašventinta 2001 m. rugsėjo 8 d. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia stovi Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Pašventinta 2001 m. rugsėjo 8 d. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Braziūkų gyventojai 1932 m. pasistatė medinę bažnyčią ir kleboniją (bažnyčia pašventinta gruodžio 6 d.). 1934 m. įkurta parapija.
Tilžės katalikų klebono J. Zabermano rūpesčiu 1869 m. nupirkta senoji medinė Vainuto bažnyčia ir pervežta į Ropkojus. Kunigas Antanas Brundza rėmė 1863–1864 m. sukilimą ir iš Seinų vyskupijos pasitraukė į Prūsijai priklausiusius Ropkojus. Tuo metu Ropkojų bažnyčia, esanti Rusijos pasienyje, tapo draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktu. Prūsijos pareigūnai 1870 m. išdavė Ropkojų kunigą A. Brundzą … [Skaityti toliau…]
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji … [Skaityti toliau…]
Plungės klebonas Povilas Pukys savo lėšomis 1941–1943 m. pastatė dabartinę Pakutuvėnų bažnyčią. Ją 1943 m. rugsėjo mėn. konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.
1549 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. XVII a. pastatyta koplyčia su rūsiu (jame buvo laidojami Giedraičių šeimos nariai). 1618–1620 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (konsekruota 1654 m.) ir mūrinis 2 aukštų vienuolynas. Martynas Giedraitis jam dovanojo Videniškių dvarą ir 4 palivarkus (dovanotose žemėse buvo apie 200 dūmų). Videniškiai tapo Lietuvos reguliariųjų atgailos kanauninkų centru. Vienuolyno … [Skaityti toliau…]
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Užunvėžių kaime, 7 km į šiaurės vakarus nuo Skiemonių 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kurklių. Turi racionalistinės ir istorizmo architektūros bruožų.
Kaimo gyventojai 1912 m. nutarė dideliame mūriniame bendruomenės grūdų sandėlyje įrengti koplyčią. Kauno gubernatorius pareikalavo į konsistorijos kasą sumokėti perstatymo išlaidas. 1914 m. iškirsti 6 langai, aptvertas šventorius, iš Ramygalos atvežtas senosios bažnyčios altorius, iš Naujamiesčio – klausyklos. Uliūnų bažnyčia buvo Ramygalos parapijos filija. 1921 ir 1927 m. įrengti altoriai. 1930 m. įkurta parapija. Kunigo … [Skaityti toliau…]
Pradėta statyti 2006 m. vasarą, 2006 m. spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino statomos bažnyčios pamatus. Bažnyčia pašventinta truputį daugiau nei po metų – 2007 m. lapkričio 4 d.
1636 m. minima Raudonės koplyčia. Manoma, kad ji XVIII a. pradžioje sunyko (neminima XVIII ir XIX a.). Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius namus. 1931–1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas. 1932 m. įsteigta parapija.