Tilžės katalikų klebono J. Zabermano rūpesčiu 1869 m. nupirkta senoji medinė Vainuto bažnyčia ir pervežta į Ropkojus. Kunigas Antanas Brundza rėmė 1863–1864 m. sukilimą ir iš Seinų vyskupijos pasitraukė į Prūsijai priklausiusius Ropkojus. Tuo metu Ropkojų bažnyčia, esanti Rusijos pasienyje, tapo draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktu. Prūsijos pareigūnai 1870 m. išdavė Ropkojų kunigą A. Brundzą … [Skaityti toliau…]
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji … [Skaityti toliau…]
Plungės klebonas Povilas Pukys savo lėšomis 1941–1943 m. pastatė dabartinę Pakutuvėnų bažnyčią. Ją 1943 m. rugsėjo mėn. konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.
Jeronimas Valavičius 1617 m. prie Vabalninko dvaro pastatė medinę, vienabokštę bažnyčią ir jai dovanojo Mieliūnų kaimą. Be to, dvare klebonui skirta 2 valakai žemės. XVII a. turtas padidintas. 1639 m. minima parapinė mokykla, 1777 m. pastatyta nauja. 1696 m. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina medinė stoginė. Kunigo Abraomo Skirmunto rūpesčiu 1714 m. pastatyta nauja medinė vienabokštė … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniaus senamiestyje. Renesanso manierizmo stiliaus, Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją 1594 m. pastatydino jos fundatorius Leonas Sapiega. Bažnyčioje tebėra Leono Sapiegos ir jo dviejų žmonų antkapinis paminklas – didžiausias Lietuvoje memorialinis statinys.
1636 m. minima Raudonės koplyčia. Manoma, kad ji XVIII a. pradžioje sunyko (neminima XVIII ir XIX a.). Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius namus. 1931–1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas. 1932 m. įsteigta parapija.
Andrius Gelgaudas Šakaičiuose (buvęs kaimas dabartinių Šakių vietoje) 1689 m. pastatė medinę koplyčią. Joje kas trečią sekmadienį Gelgaudiškio klebonas laikydavo pamaldas. Gelgaudiškio savininkė Antonija Valdšteinaitė-Sapiegienė 1719 m. bažnyčiai paskyrė valaką žemės, 3000 auksinų ir po 100 auksinų kasmet. Kunigaikštis Mykolas Čartoriskis sunykusios koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Gelgaudiškio filija. 1801 m. įkurta parapija, … [Skaityti toliau…]
Kaune jau 1550 m. pradėtas skelbti Dievo žodis pagal nepakeistą Augsburgo tikėjimo išpažinimo raštą. Parapija įsikūrė 1558 m., parapijos ganytojišką darbą pradėjo kunigas Zommer. Jis tarnavo iki 1570 m. Po jo Kauno parapijoje tarnavo kunigas Bampf, vėliau kunigas Oderborn (ar Oldenborn). Kiek ilgai jie tarnavo, nėra aišku. Žinoma tik, kad 1577 m. pamaldos vyko pirmojoje … [Skaityti toliau…]
1991 m. birželio 4 d. prasidėjo bažnyčios statybos. 1991 m. spalio mėn. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Vidaus statybos darbai galutinai baigti 1996 m. pavasarį, o bažnyčia pašventinta tų pačių metų rugpjūčio 15 d. 1997 m. bažnyčios vidų papuošė liaudies meistro Henriko Ratauto medžio drožiniai. Bažnyčioje sumontuoti iš Anglijos atvežti 1939 m. gamybos … [Skaityti toliau…]
1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją. 1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną. … [Skaityti toliau…]