1642 m pastatyta koplyčia. Ji 1644 m. paskirta karmelitams. Vienuoliai 1680 m. pastatė medinę bažnyčią; pradėtos rašyti metrikų knygos. Karmelitai 1781–1783 m. pastatė mūrinę bebokštę bažnyčią. Nuo 1802 m. veikė parapinė mokykla. Per 1803 m. miesto gaisrą apdegė bažnyčia, sudegė vienuolynas. Prūsijos valdžia 1805 m. uždarė vienuolyną. Kunigo Juozapo Marmos rūpesčiu 1870 m. pristatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Jonavos dvaro (taip iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vadinama Adomynė) savininkas Žurauskas 1826 m. pastatė koplyčią. Ilgainiui dvaras ir koplyčia sunyko. Per Pirmąjį pasaulinį karą kunigo Liudo Kaulakio rūpesčiu dvare įrengta koplyčia. Joje laikytos pamaldos. Dvaro savininkas Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Kuriamai parapijai dovanota … [Skaityti toliau…]
Krokialaukyje bažnyčia pastatyta iki 1755 m. Po 1759 m. įkurta parapija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Inžinierius Rudzinskis 1857 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią. 1858 m. pastatyta laikina, nes senoji buvo begriūvanti. 1860 m. pastatyta mūrinė klebonija. 1869–1872 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1899 m. konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]
Bažnyčią 1787-1790 m. pastatė prelatas Bogužas. Ji buvo Pabaisko parapijos filija. 1814 m. kunigas Čepavičius su parapijiečiais kapinėse pastatė medinę koplyčią. Joje retkarčiais buvo laikomos pamaldos. Iki 1849 m. bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijai, vėliau – Žemaičių (Telšių) vyskupijai, 1926–1939 Kauno arkivyskupijai. 1888-1932 m. bažnyčia kunigo neturėjo. 1933 m. paskirtas iš Rusijos grįžęs kunigas Bronislovas Rūtenis. … [Skaityti toliau…]
Šilavote 1806 m. pastatyta medinė koplyčia. Iš Prienų atvykę kunigai joje kartais laikydavo pamaldas. Skriaudžių vikaro Antano Radušio rūpesčiu 1895 m. įkurta parapija. Jis suremontavo koplyčią, pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Kunigo A. Radušio (Šilavote kunigavo 22 metus; čia ir palaidotas) pastangomis 1898–1902 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas … [Skaityti toliau…]
1762 m. Kyburių dvare pastatyta medinė koplyčia. Kunigą išlaikė dvaras. Po 1831 m. dvaro savininkas ištremtas į Rusiją; žemė perėjo reformatų tikybos dvarininkui, kuris koplyčią nugriovė. Katalikai pasistatė kitą koplyčią Majėnų dvaro kapinėse (3 km nuo Kyburių). Po 1863 m. Majėnų dvaras atiteko liuteronų tikybos dvarininkui. Koplyčia pervežta į Saločių kapines. Per Pirmąjį pasaulinį karą … [Skaityti toliau…]
4 Kybartų kaimo ūkiai 1598 m. dovanoti Virbalio bažnyčiai. Virbalio klebonas kaimo kapinėse 1696 m. pastatė koplyčią. Ji po 1795 m. sunyko. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius, 1909 m. – Krikščionių darbininkų draugija. 1912 m. įsteigta gimnazija. Jos kapelionas Visgirda pastatė mokinių koplyčią. 1919 m. įsteigta „Žiburio" progimnazija. Po Pirmojo pasaulinio karo pamaldos laikytos … [Skaityti toliau…]
1940 m. pabaigoje įkurta Skardupių parapija (iš Kalvarijos, Liudvinavo, Marijampolės parapijų dalies kaimų ir vieno Keturvalakių parapijos kaimo). 1941 m. naujoje bažnyčioje pradėtos laikyti Šv. Mišios. Vokietijos okupacijos metais ji baigta įrengti. Iš sugriautos Marijampolės žydų sinagogos pastatyta dviaukštė klebonija. Visas statybas organizavo klebonas Antanas Ylius, 1945 m. nuteistas 10 m. kalėti. Skardupiuose dirbo ir … [Skaityti toliau…]
1642 m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4 000 auksinų ir įpareigojo Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. 1642 m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu 1655 m. sudegė. 1684 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad bažnyčia 1529 m. jau buvo, nes Birštonas vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigojamas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės. 1643 m. bažnyčiai dovanojamas Žydeikonių kaimas ir įpareigojama laikyti pamaldas. Anksčiau buvusi parapija dabar filija. Manoma, kad 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. vėl įpareigojama atstatyti. 1669, 1717 ir … [Skaityti toliau…]