Krokialaukyje bažnyčia pastatyta iki 1755 m. Po 1759 m. įkurta parapija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Inžinierius Rudzinskis 1857 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią. 1858 m. pastatyta laikina, nes senoji buvo begriūvanti. 1860 m. pastatyta mūrinė klebonija.
1869–1872 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1899 m. konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. Jis Krokialaukyje surengė pirmą viešą lietuvišką vaidinimą. 1911 m. įkurta biblioteka – skaitykla. Vargonininkas Leonas Bujanauskas XX a. pradžioje subūrė bažnytinį chorą.
Skaitykite daugiau..
Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia slepiasi Suvalkijos lygumose, o jos titulas – Atsimainymas – turi gilią dvasinę prasmę. Teologiškai tai primena akimirką, kai Jėzus ant kalno parodė savo dieviškąją šviesą artimiesiems. Bažnyčios sienos matė daug istorinių audrų, tačiau išlaikė ramybę. Verta paminėti įdomų faktą apie pačius maldos namus. XIX amžiaus pabaigoje juos konsekravęs vyskupas Antanas Baranauskas buvo ne tik ganytojas, bet ir garsus lietuvių poetas, parašęs garsųjį Anykščių šilą. Jo rankos palaiminimas šiai šventovei suteikė ypatingą kultūrinį bei dvasinį svorį. Sovietmečiu vietiniai tikintieji drąsiai saugojo bažnyčios vertybes, paslapčia remontavo sulūžusius suolus bei altorius, rodydami didelę vienybę. Bažnyčios šventoriuje iki šiol išliko senųjų kryžių fragmentai, pasakojantys čia gyvenusių žmonių kasdienius džiaugsmus ir vargus. Krokialaukio tikinčiųjų bendruomenė per amžius išsaugojo gyvą maldos dvasią, o pats pastatas tebėra saugus uostas ieškantiems dvasinės paguodos ir ramybės toli nuo miesto šurmulio. Šventovės erdvė iki šiol spinduliuoja paprastu nuoširdumu, kuris palietė daugelio karta po kartos čia besimeldžiančių žmonių širdis.