Dao de jing“ (道德經), verčiama kaip „Kelio ir dorybės knyga“, yra viena seniausių ir įtakingiausių kinų filosofinių knygų. Manoma, kad ją parašė Laozi (老子) – mįslinga figūra, gyvenusi apie VI–V a. prieš Kristų. Pats Laozi vardas reiškia „Senasis Mokytojas“. Dauguma šaltinių sako, kad jis buvo archyvaras Zhou dinastijos rūmuose ir pasitraukė į laukinę vakarinę Kinijos … [Skaityti toliau…]
„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
Klimato krizė – tai ne tik mokslinis ar politinis iššūkis, bet ir gilus moralinis klausimas, liečiantis mūsų santykį su pasauliu, kuriame gyvename. Kai ledynai tirpsta, miškai dega, o vandenynai kyla, žmonija ieško ne tik technologinių sprendimų, bet ir prasmės. Religija, kaip amžinas orientyras, siūlo atsakymus – ar bent jau kelius į juos. Skirtingos tikėjimo tradicijos … [Skaityti toliau…]
Vienuolinis klusnumas nėra paprastas paklusimas nurodymams – tai gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo kelias, kuriuo žmogus laisvai pasirenka sekti Jėzumi, klusniu Tėvo valiai iki mirties ant kryžiaus. Kristus savo gyvenimu parodė, kad paklusnumas nėra nelaisvė, o priešingai – tai laisvė mylėti be savanaudiškumo, gyventi ne sau, o tam, kuris duoda gyvenimą. Kai vienuolis duoda klusnumo įžadą, … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]
Bevardis Briuso kodekso traktatas (The Untitled Text in the Bruce Codex) yra vienas įdomiausių gnostinių kūrinių, išlikusių koptiškai, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto III amžiuje. Šis traktatas yra dalis vadinamojo Briuso kodekso, kurį XVIII a. Egipte, netoli Medinet Habu, įsigijo škotų keliautojas James Bruce. Iki Nag Hamadi bibliotekos atradimo 1945 … [Skaityti toliau…]
Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]
„Sha‘arei Kedusha“ („Šventumo vartai“) yra XVI a. žydų mistikos tekstas, parašytas rabi Chaim Vitalio – pagrindinio Izaoko Lurijos (Ari) mokinio ir jo mokymo sistemintojo. Skirtingai nei Vitalio kosmologinis veikalas „Etz Chaim“, kuriame aiškinama dieviškosios emanacijos struktūra, „Sha‘arei Kedusha“ yra skirtas ne pasaulių sandarai, o žmogui. Tai praktinis dvasinio gyvenimo vadovas, kuriame kabala susijungia su etika, … [Skaityti toliau…]
Etz Chaim (עץ חיים / „Gyvenimo medis“ / „Ari kabalos sistema“ / „Lurianinės kabalos pagrindinis traktatas“) yra pagrindinis Lurianinės kabalos veikalas, užrašytas rabio Chaim Vitalio (1543–1620), kuris sistemino ir išsaugojo savo mokytojo Isaaco Lurijos (Ari) mokymą. Tai vienas svarbiausių kabalistinių tekstų žydų istorijoje, formavęs visą vėlesnę kabalos tradiciją, ypač chasidizmą ir sefirotinę metafiziką. Kūrinys suskirstytas … [Skaityti toliau…]
Šiame puslapyje kviečiame susipažinti su vieno iškiliausių XVI amžiaus ispanų mistikų, dvasinio mokytojo ir Katalikų Bažnyčios mokytojo – šventojo Kryžiaus Jono (isp. San Juan de la Cruz, 1542–1591) – poezija. Šv. Kryžiaus Jonas kartu su šv. Terese Aviliete reformavo karmelitų ordiną ir paliko neįkainojamą dvasinį bei teologinį paveldą. Nors jo parašytų eilėraščių išliko nedaug, jie … [Skaityti toliau…]
Daugelis žmonių mano, jog vien tikėjimo pakanka, kad gyvenimas būtų geras ir prasmingas. Tačiau realybė rodo, jog vien tikėti neužtenka – reikia gyventi pagal tikėjimo vertybes, jas nuolat įgyvendinant savo kasdienėje veikloje. Tikėjimas be konkrečių veiksmų dažnai būna tuščias, o tikrasis tikėjimas visuomet virsta veiksmais. Šventasis Raštas taip pat patvirtina šią mintį: „Taip ir tikėjimas, … [Skaityti toliau…]
„Žmogus planuoja – Dievas juokiasi“ – tai posakis, puikiai atspindintis žmonių planų ir Dievo valios santykį. Šis išmintingas ir kiek ironiškas priežodis atskleidžia esminę tiesą: nepaisant visų mūsų pastangų kontroliuoti gyvenimą, paskutinis žodis visuomet priklauso aukštesnei jėgai. Biblinė išmintis panašiai apibrėžia žmogaus ribotumą prieš Dievo valią: „Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties užmojis bus … [Skaityti toliau…]