„Naujoji sąžinė ir senasis blogis“ (angl. A New Conscience and an Ancient Evil) – tai 1912 m. išleista socialinė studija, kurioje Jane Addams analizuoja komercinę prostituciją Čikagoje. Kad suprastume šio kūrinio svarbą, reikia žvelgti į tuometinę situaciją: XX a. pradžioje vyko masinė urbanizacija, kai tūkstančiai jaunų moterų iš kaimo vietovių ir Europos šalių plūdo į … [Skaityti toliau…]
Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewis savo alegoriniame kūrinyje „Didžiosios skyrybos“ (The Great Divorce, 1945) pateikia viziją apie sielų kelionę iš pragaro į dangų. Tai nėra tradicinė teologinė schema, bet literatūrinė metafora, skirta parodyti, kad žmogaus likimą lemia ne išorinės aplinkybės, o vidinis pasirinkimas. Istorijoje sielos iš pilko, lietingo miesto – pragaro – autobusu nuvežamos į dangaus pievas. … [Skaityti toliau…]
John Bunyan – „Piligrimo kelionė“ (angl. The Pilgrim’s Progress from This World, to That Which Is to Come, 1678) yra viena įtakingiausių krikščioniškosios literatūros alegorijų, tapusi tikru protestantiškosios dvasinės kultūros pamatu. Šį kūrinį parašė anglų pamokslininkas ir rašytojas Johnas Bunyanas, gyvenęs XVII a. Anglijoje – neramiu Puritonų laikotarpiu, kai religiniai įsitikinimai dažnai kainuodavo laisvę. Bunyanas … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]
„Asinaria“ – tai romėnų komedija, parašyta Tito Makcijaus Plauto apie 200 metus prieš Kristų. Kūrinio pavadinimas kilęs iš žodžio asinus, reiškiančio asilą, todėl lietuviškai jis verčiamas kaip „Asilų komedija“. Pavadinimas yra simbolinis, nes nors siužete minima pinigų suma, gauta iš asilų prekybos, „asilai“ taip pat reiškia žmones, kurie leidžiasi mulkinami. Plautas buvo vienas žymiausių senovės … [Skaityti toliau…]
Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas (Codex Iuris Canonici, CIC) – tai pagrindinis Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis Bažnyčios gyvenimą, tvarką, valdžią, dvasininkų ir pasauliečių teises bei pareigas. Tai tarsi Bažnyčios „konstitucija“, kuri nustato, kaip turi būti organizuota jos veikla – nuo sakramentų teikimo iki parapijų administravimo ir bažnytinių teismų veiklos. Pirmasis Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas buvo … [Skaityti toliau…]
Rusų liaudies pasaka, užrašyta Aleksandro Nikolajevičiaus Afanasjevo „Šventojo Mikalojaus istorija“ (angl. „A Story of Saint Nicholas“) yra iš Aleksandro Afanasjevo rinkinio „Russian Folk-Tales“, pirmą kartą paskelbto XIX a. viduryje (1855–1863 m.). Leonard Arthur Magnus vertimas į anglų kalbą buvo išleistas vėliau, siekiant pristatyti šias pasakas angliakalbiams skaitytojams. Įdomus faktas: Ši pasaka atspindi stiprią krikščioniškąją rusų … [Skaityti toliau…]
„Vidinė pilis“ (isp. El Castillo Interior, autorės rankraštyje vadinta tiesiog Las Moradas – „Būstinės“) yra krikščioniškosios mistikos viršūnė ir kurią parašė brandžiausia Bažnyčios daktarė, basųjų karmeličių ordino steigėja šventoji Teresė Avilietė (Jėzaus Teresės, 1515–1582) veikalas. Parašytas 1577 m., o pirmą kartą išleistas 1588 m. Salamankoje (kartu su kitais jos raštais, redaguotais Fray Luiso de Leóno), … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]