Prieš Hieroklį (Contra Hieroclem)

„Prieš Hieroklį“ – tai ankstyvosios krikščionybės apologetinis veikalas, kurį apie 303–305 m. parašė Eusebijus iš Cezarėjos, vienas svarbiausių IV a. krikščionių istorikų ir teologų. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Ἱεροκλέους (Kata Hierokleous), lotyniškai tradiciškai vadinamas Contra Hieroclem, o lietuviškai tiksliausiai verčiamas kaip „Prieš Hieroklį“. Šis tekstas atsirado kaip atsakas į Romos valdininko ir filosofo Hieroklio veikalą … [Skaityti toliau…]

Rusios tiesa

XI–XII a. Kijevo Rusioje susiformavęs teisynas Rusios tiesa (Русская Правда) žymi unikalų lūžio tašką Rytų slavų istorijoje – tai laikotarpis, kai archajiška pagoniška gentinė santvarka susidūrė su Bizantijos krikščionybės atneštais valstybingumo principais. Nors Jaroslavas Išmintingasis (Ярослав Мудрый) ir jo palikuonys kūrė pasaulietinį įstatymų rinkinį, kiekviena jo eilutė rodo pastangas suvaldyti smurtinę praeitį ir įtvirtinti naują, … [Skaityti toliau…]

Vizigotų teisynas (Forum Iudicum)

Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]

Rolando giesmė

Rolando giesmė (lot. Carmen de Rolando, pranc. La Chanson de Roland) yra seniausias prancūzų epas, parašytas XI amžiaus pabaigoje, priklausantis „giesmių apie žygdarbius“ (pranc. chansons de geste) žanrui. Šis kūrinys pasakoja apie 778 metų istorinius įvykius Pirėnų kalnuose, kur Karolio Didžiojo kariuomenės ariergardas, vadovaujamas grafo Rolando, pateko į pasalas Ronsevalio perėjoje. Nors istoriškai karalių užpuolė … [Skaityti toliau…]

Prieš graikų kaltinimus (Adversus Graecorum calumnias)

XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]

Nauja istorija (Historia Nova)

Zosimas (V a. pabaiga – VI a. pradžia) pateikė kupiną tragizmo ir nuoskaudos perspektyvą. Jo veikalas „Nauja istorija arba Naujoji istorija“ (Historia Nova) yra vienas svarbiausių išlikusių pagoniškosios istoriografijos paminklų, bandantis atsakyti į tuo metu visus kankinusį klausimą: kodėl galingoji Romos imperija žlunga? Zosimas buvo aukštas Konstantinopolio valdininkas ir užkietėjęs senojo tikėjimo šalininkas. Gyvendamas krikščioniškoje … [Skaityti toliau…]

Demonomanija

Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]

Vormso ediktas

1521 m. paskelbtas Vormso ediktas (lot. Edictum Wormatiense, vok. Wormser Edikt, taip pat vadinamas Reichsedikt von Worms ir Edikt von Worms) tapo vienu reikšmingiausių Šventosios Romos imperijos dokumentų, kuriame religinis lūžis buvo negrįžtamai susietas su politine ištikimybe. Nors pagrindinis dokumento taikinys buvo Martynas Liuteris ir jo mokymas, ediktas peržengė vieno asmens pasmerkimo ribas, suformuodamas teisinį … [Skaityti toliau…]

Apie mirusiųjų kramtymą kapuose

„Apie lavonų kramtymą kapuose“ (lot. De masticatione mortuorum in tumulis, 1728) – tai ne fantastinis romanas, o Leipcigo universitete apginta disertacija, kurios autorius – liuteronų pastorius ir istorikas Michaelis Ranftas (vok. Michael Ranfft). Šis traktatas tapo pirmuoju rimtu akademiniu bandymu racionaliai paaiškinti tuo metu Europą apėmusią „vampyrų epidemiją“, pasitelkiant ne šventintą vandenį ar egzorcizmą, bet … [Skaityti toliau…]

Psichinė savigyna

Psichinė savigyna (angl. Psychic Self-Defense) nėra tik teorinis traktatas; tai 1930 m. išleistas Dion Fortune (tikrasis vardas – Violet Mary Firth) praktinis vadovas, paremtas jos pačios patirtimis okultinėje aplinkoje. Fortune, būdama žinoma okultistė ir psichologijos idėjų interpretatorė, šį kūrinį parašė po intensyvių vidinių konfliktų ordino Stella Matutina veikloje – vienoje iš Auksinės Aušros tradicijos atšakų. … [Skaityti toliau…]

Aukso legenda

Jei Viduramžiais būtų egzistavęs „bestselerių“ sąrašas, „Aukso legenda“ (Legenda Aurea arba Aurea Legenda) būtų tvirtai užėmusi pirmąją vietą ištisus šimtmečius. Tai knyga, kurią savo populiarumu lenkė tik Biblija. Parašyta apie 1260 metus, ji tapo pagrindiniu šaltiniu, iš kurio Vakarų Europos žmonės sėmėsi žinių apie šventuosius, jų gyvenimą, kankinystę ir neįtikėtinus stebuklus. Kūrinio autorius – dominikonų … [Skaityti toliau…]

Anarchizmas ir kitos esė

Kai 1910 metais Niujorke, leidykloje „Mother Earth Publishing Association“, pasirodė nedidelė knyga pavadinimu „Anarchism and Other Essays“ (liet. „Anarchizmas ir kitos esė“), jos autorė jau buvo žinoma kaip „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Ema Goldman (Emma Goldman) – Rusijos žydų emigrantė, maištautoja ir oratorė – šiame rinkinyje susistemino savo gyvenimo kovą. Tai nėra teorinis politikos vadovėlis; tai … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: parduoti sielą?