Paieškos rezultatai (103) pagal: parduoti sielą

Enciklika „Socialinis rūpestis“ (Sollicitudo rei socialis)

Enciklika „Sollicitudo Rei Socialis“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Rūpestis dėl visuomeninių reikalų“, buvo paskelbta 1987 gruodžio 30 popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas yra skirtas socialiniams iššūkiams ir tarptautinio teisingumo klausimams. Enciklikoje pabrėžiama atsakomybė už visuomenės gerovę, solidarumo ir bendradarbiavimo tarp tautų svarba siekiant spręsti pasaulines problemas. Enciklikoje nagrinėjama, kaip socialinės ir ekonominės sąlygos veikia žmogaus … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Jūs stebitės“ (Mirari vos)

Encikliką „Mirari Vos“ paskelbė popiežius Grigalius XVI (Gregorius XVI, tikrasis vardas Bartolomeo Alberto Cappellari) 1832 m. rugpjūčio 15 d., Romoje. Tai buvo jo pontifikato pradžios metai – Grigalius XVI popiežiavo nuo 1831 iki 1846 metų. Oficialus pavadinimas – „Mirari Vos“ – lotyniškai reiškia „Jūsų stebėjimasis“ arba „Tai, kas stebina jus“. Lietuviškai dažniausiai vadinama „Mirari Vos“ … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tautų pažanga“ (Populorum progressio)

„Populorum Progressio“ – tai popiežiaus Pauliaus VI enciklika, paskelbta 1967 m. kovo 26 d., pavadinimu „Apie tautų vystymąsi“. Tai vienas pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo dokumentų, skirtas ekonominei nelygybei, globaliniam teisingumui ir žmonijos bendrai pažangai. Enciklika išleista XX amžiaus viduryje, kai po kolonializmo griūties daug tautų ieškojo savarankiško kelio, o pasaulyje gilėjo skirtis tarp turtingųjų ir … [Skaityti toliau…]

Šėtono biblija

„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]

Pragaro žodynas (Dictionnaire Infernal)

Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]

Veleso knyga

Veleso knyga (dar vadinama Veleso lenta, Veleso lentelės, Velės knyga, Велесова книга, Книга Велеса, Book of Veles) – tai prieštaringai vertinamas tekstas, kuris, pasak jo šalininkų, yra senovės slavų religinės, mitologinės ir istorinės tradicijos palikimas, o pagal daugumą akademinių tyrimų – XX amžiaus falsifikatas. Pats tekstas tariamai buvo išraižytas ant medinių lentelių senąja slavų kalba … [Skaityti toliau…]

Judas Iskarijotas

Judas Iskarijotas buvo vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų, tačiau labiausiai žinomas kaip tas, kuris jį išdavė. Jis atvedė romėnų kareivius ir šventyklos sargybą į Getsemanės sodą, nurodydamas Jėzų bučiniu, ir už tai gavo 30 sidabrinių monetų. Šis poelgis pavertė jį išdavystės simboliu visoje krikščioniškoje tradicijoje, o jo vardas tapo sinonimu klastai, godumui ir veidmainystei. … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: parduoti sielą?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Sielos pardavimo tema yra giliai įsišaknijusi žmonijos kultūroje, mene bei religinėje istorijoje. Krikščioniškoje teologijoje pabrėžiama, kad žmogaus dvasia priklauso Dievui, todėl jos neįmanoma tiesiog perleisti ar uždirbti pinigų. Senosios legendos, tokios kaip istorija apie daktarą Faustą (Doctor Faustus), pasakoja apie tariamus sandėrius su velniu mainais už žemiškus turtus ar žinias. Bažnyčios mokymas tvirtina, kad tokie mitai tėra dvasinės apgaulės formos, nutolinančios žmones nuo tikrųjų vertybių. Pasaulio religijose akcentuojama, jog asmens vidinis pasaulis yra šventas ir nekainuoja jokių materialių vertybių. Bandymas prekiauti savo dvasine ramybe veda tik į vidinę tuštumą bei kančią. Teologinėje plotmėje kiekvienas žmogus turi laisvą valią rinktis gėrį arba blogį, tačiau pats sielos pardavimo aktas išlieka tik literatūriniu motyvu. Galiausiai tikėjimas primena, kad prarasta dvasinė pusiausvyra visada gali būti atkurta per gailestį bei vidinį atsinaujinimą.