„Apie tikrą atgailą“ (Of True Repentance, vok. Von der wahren Buße) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš trijų jo praktinių dvasinių tekstų, skirtų žmogaus vidinei būklei, valios pasikeitimui ir dvasiniam atgimimui. Traktatas parašytas nuoseklia pamokoma forma ir skirtas tiems, kurie nori pradėti tikrą atgailą ir suprasti, kas … [Skaityti toliau…]
Šventosios Jėzaus Teresės, Karmelio kalno Dievo Motinos ordino sesers, gyvenimas (isp. Libro de la vida de la Madre Teresa de Jesús, angl. The Life of St. Teresa of Jesus, of the Order of Our Lady of Carmel) yra Vakarų krikščioniškos mistikos tekstas. Šį kūrinį XVI amžiuje parašė pati Teresė Avilietė, karmelitų vienuolė ir vėliau Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]
„Išganytojo dialogas“ dar gali būti vadinamas „Dialogas su išganytoju“ (Dialogue of the Savior) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai mistinių Nag Hamadžio bibliotekos tekstų, priklausantis III kodeksui (NHC III,5). Tai fragmentiškai išlikęs apreiškimo dialogas, kuriame Jėzus (vadinamas Gelbėtoju) kalbasi su trimis mokiniais: Marija, Matu ir Judu Tomu. Tekstas primena kitus gnostinius dialogus, tačiau išsiskiria savo … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Gamalielio evangelija (taip pat vadinama Evangelija pagal Gamalielį, lot. Evangelium Gamalielis, retesniu pavadinimu Planctus Virginis et Martyrium Pilati – „Mergelės rauda ir Piloto kankinystė“; etiopiškoje tradicijoje išlikusi kaip Dersāna Sēllāsē; angl. Gospel of Gamaliel arba The Lament of the Virgin and the Martyrdom of Pilate) yra unikalus senovinis tekstas, geriausiai išlikęs krikščioniškoje Etiopijos tradicijoje. Nors … [Skaityti toliau…]
Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]
Sielos aiškinimas arba Egzegezė apie sielą (angl. Exegesis on the Soul, kopt. ⲧⲉⲝⲏⲣⲏⲥⲓⲥ ⲉⲧⲃⲉ ⲧⲉⲯⲩⲧⲏ) yra antrojo amžiaus gnostinis traktatas, rastas 1945 metais Nag Hamadžio bibliotekoje (antrasis kodeksas, šeštas tekstas). Šis kūrinys pasižymi unikaliu literatūriniu stiliumi, kuriame gnostinė sielos drama persipina su gausiomis citatomis iš Senojo bei Naujojo Testamentų ir net Homero „Odisėja“. Skirtingai nuo … [Skaityti toliau…]
Jei Klemenso Aleksandriečio „Stromata“ buvo skirta giliems intelektualiniams ieškojimams ir filosofinei mozaikai, tai jo veikalas „Auklėtojas“ (gr. Paedagogus, ang. The Instructor) yra praktinis krikščioniško gyvenimo gidas. Tai antroji Klemenso sumanytos trilogijos dalis, kuri užima tarpinę vietą tarp raginimo atsiversti į tikėjimą (Protrepticus) ir gilaus pažinimo studijų (Stromata). Šis kūrinys yra vienas ankstyviausių ir išsamiausių krikščioniškos … [Skaityti toliau…]
„Directorium Inquisitorum“ (liet. Inkvizitorių vadovas arba Inkvizicijos vadovas) yra bene garsiausias ir įtakingiausias viduramžių teisinis‑teologinis traktatas, nustatęs standartus kovai su erezijomis. 1376 metais jį lotynų kalba parengė dominikonų vienuolis, Aragono generalinis inkvizitorius Nicolau Eymerich (Nikolajus Eimerikas). Tai nebuvo kūrybinis darbas, o itin griežtas praktinis „operacijų vadovas“, skirtas inkvizitoriams, kad šie nepasiklystų sudėtinguose teisiniuose ir doktrininiuose … [Skaityti toliau…]
Šis kūrinys, lietuvių kalba dažniausiai vadinamas „Dialogas“ arba „Dieviškosios išminties knyga“, o originalo kalba – „Dialogas apie Dievo apvaizdą“ (it. Il Dialogo della Divina Provvidenza), yra viduramžių mistinės literatūros viršūnė. Tai nebuvo eilinis traktatas, parašytas prie rašomojo stalo; tai dokumentas, gimęs iš tiesioginio dvasinio patyrimo ir politinės suirutės fone. Knyga buvo sukurta 1377–1378 metais Sienoje. … [Skaityti toliau…]
„Acta Martyrum“ (kankinių aktai) nėra viena konkreti knyga, parašyta vieno autoriaus. Tai bendras pavadinimas, apibūdinantis ankstyvosios krikščionybės (II–IV a.) dokumentų rinkinius, kuriuose užfiksuoti krikščionių teismai, kankinimai ir mirties bausmės vykdymas Romos imperijoje. Šie tekstai yra neįkainojamas šaltinis ne tik religijos istorijai, bet ir Romos teisės studijoms, nes dažnai jie remiasi autentiškais teismo protokolais. Tarp protokolo … [Skaityti toliau…]