Deni Didro (Denis Diderot) romanas „Vienuolė“ (orig. La Religieuse) yra vienas įtakingiausių ir daugiausiai vidinių prieštaravimų keliančių XVIII a. prancūzų literatūros paminklų. Nors autorius šį tekstą brandino ir rašė apie 1760 metus, oficialiai knyga dienos šviesą išvydo tik 1796-aisiais, jau po rašytojo mirties. Net ir praėjus keliems šimtmečiams, šis kūrinys išlieka gyva žaizda literatūros istorijoje, … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“ (Also sprach Zarathustra, 1883–1885) sukūrė vieną iš įtaigiausių ir literatūriškai turtingiausių savo kūrinių, kuriame religijos ir moralės klausimai nagrinėjami per filosofinę, mitologinę ir simbolinę prizmę. Knyga parašyta kaip prozos poema, kurioje pagrindiniu veikėju tampa Zaratustra – Nyčės interpretacijoje ne tiek istorinis zoroastrizmo pradininkas, kiek simbolinė figūra, … [Skaityti toliau…]
„Kebra Nagast“ (taip pat rašoma Kebra Naghast) yra vienas svarbiausių Etiopijos literatūros ir religijos tekstų, turėjęs didžiulę įtaką Etiopijos tapatybei, politinei ideologijai ir krikščioniškajai tradicijai. Pavadinimas amharų kalba reiškia „Karalių šlovė“ arba „Karalių galybė“, ir tai tiksliai atspindi knygos tikslą – pateisinti Etiopijos karalių valdžią, susiejant ją su bibliniu pasakojimu ir dieviška kilme. Tekstas susiformavo … [Skaityti toliau…]
„Kunigai, moterys ir šeimos“ (Originalas: „Le prêtre, la femme et la famille“, angl. „Priests, Women, and Families“) – tai 1845 m. prancūzų istoriko Jules’o Michelet parašytas socialinis ir poleminis traktatas, kuriame autorius kritiškai nagrinėja jėzuitų įtaką moterims, šeimoms ir visuomenės moralinei struktūrai. Michelet teigia, kad dvasinė vadystė, kuri turėjo būti moralinė pagalba, neretai virsdavo psichologine … [Skaityti toliau…]
Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Sollicitudo Rei Socialis“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Rūpestis dėl visuomeninių reikalų“, buvo paskelbta 1987 gruodžio 30 popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas yra skirtas socialiniams iššūkiams ir tarptautinio teisingumo klausimams. Enciklikoje pabrėžiama atsakomybė už visuomenės gerovę, solidarumo ir bendradarbiavimo tarp tautų svarba siekiant spręsti pasaulines problemas. Enciklikoje nagrinėjama, kaip socialinės ir ekonominės sąlygos veikia žmogaus … [Skaityti toliau…]
„Ecclesia de Eucharistia“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 2003 m. balandžio 17 d., kurios pagrindinis tikslas buvo atnaujinti ir pagilinti katalikų supratimą apie Eucharistiją kaip Bažnyčios gyvenimo šaltinį ir viršūnę. Popiežius siekė priminti, kad Eucharistija nėra tik simbolis ar apeiga, bet tikras Kristaus aukos sudabartinimas – gyvas susitikimas su Jėzumi Kristumi, kuris … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Spe Salvi“ buvo paskelbta Popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų lapkričio 30 dieną. Jos pavadinimas iš lotynų kalbos verčiamas „Viltimi Išgelbėti“ arba kartais „Išgelbėti Viltyje“. Tai buvo antrasis šio Popiežiaus pontifikato oficialus mokymo dokumentas, skirtas vienai iš trijų teologinių dorybių – vilčiai. Šia enciklika Popiežius Benediktas XVI siekė nuodugniai išnagrinėti krikščioniškosios vilties prasmę ir svarbą … [Skaityti toliau…]
„Jis mus mylėjo“ (lot. Dilexit Nos) – tai ketvirtoji ir, kaip manoma, paskutinė popiežiaus Pranciškaus enciklika, paskelbta 2024 m. spalio 24 d. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies metų proga. Jos pavadinimas paimtas iš Šventojo Rašto – pirmojo Jono laiško (1 Jn 4,10) – ir primena esminę krikščioniško tikėjimo žinią: Dievas myli žmogų pirmas. Enciklika parašyta kaip atsakas … [Skaityti toliau…]