Amžinosios išminties knygelė (vok. Das Büchlein der ewigen Weisheit) yra XIV amžiaus vokiečių mistikos kūrinys, parašytas dominikonų vienuolio Heinricho Seuse. Tekstas sukurtas vokiečių kalba, o tai buvo neįprasta to meto teologiniams traktatams, kurie paprastai buvo rašomi lotyniškai. Dėl šios priežasties kūrinys tapo prieinamas platesniam skaitytojų ratui, ypač vienuolynų bendruomenėms ir pamaldumo judėjimams. Heinrichas Suzas priklausė … [Skaityti toliau…]
Religinėse tradicijose ryto, vakaro, dienos ir nakties ciklas neretai tampa dvasinės praktikos ir apmąstymų pagrindu. Kiekvienas iš keturių paros momentų turi savitą pobūdį, kuris skatina prisiminti pamatines vertybes, matyti kasdienybę nauju žvilgsniu bei rūpintis sielos ramybe. Rytas, pripildytas pirmaisiais saulės spinduliais, įprastai suvokiamas kaip naujos pradžios simbolis. Tikintieji įvairiose bendruomenėse jį sutinka melsdamiesi, giedodami himnus … [Skaityti toliau…]
Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
Šventoji Margarita Marija Alakok (Marguerite-Marie Alacoque) buvo XVII amžiaus prancūzų vienuolė vizitietė ir mistikė, kurios dėka Katalikų Bažnyčioje išplito pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Gimusi 1647 metais Lotejūre, Burgundijoje, ji nuo vaikystės pasižymėjo ypatingu dvasiniu jautrumu ir meile Švč. Sakramentui. Po sunkios ligos, kurios metu ji davė pažadą pasišvęsti Dievui, Margarita Marija 1671 metais įstojo į … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]
Smegenų plovimas – tai procesas, kuriuo siekiama paveikti žmogaus mąstymą, įsitikinimus ir elgesį, pasitelkiant įvairius koercityvinius metodus. Šis procesas dažnai siejamas su destruktyvių sektų veikla, totalitariniais režimais ir kitais judėjimais, kurie siekia perprogramuoti individą, kad jis taptų paklusnus tam tikram autoritetui ar ideologijai. Mąstymo pertvarkymas yra viena iš šio proceso formų, kurioje asmens įsitikinimai keičiami … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]
Jei bandytume įsivaizduoti antikos laikų intelektualo užrašų knygelę, kurioje persipina giliausios teologinės įžvalgos, graikų filosofų citatos, poezijos nuotrupos ir etikos pamokymai, geriausias pavyzdys būtų Klemenso Aleksandriečio veikalas „Stromatai“. Graikiškas originalo pavadinimas Strōmateis (gr. Στρωματεῖς) yra daugiskaita ir reiškia „margumynus“ ar „mišinius“, o lotyniškoje tradicijoje šis kūrinys buvo perimtas forma Stromata. Tai vienas mįslingiausių ir turtingiausių … [Skaityti toliau…]
Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]
„Acta Martyrum“ (kankinių aktai) nėra viena konkreti knyga, parašyta vieno autoriaus. Tai bendras pavadinimas, apibūdinantis ankstyvosios krikščionybės (II–IV a.) dokumentų rinkinius, kuriuose užfiksuoti krikščionių teismai, kankinimai ir mirties bausmės vykdymas Romos imperijoje. Šie tekstai yra neįkainojamas šaltinis ne tik religijos istorijai, bet ir Romos teisės studijoms, nes dažnai jie remiasi autentiškais teismo protokolais. Tarp protokolo … [Skaityti toliau…]
1928-ųjų Londonas buvo intelektualinių kontrastų katilas. Kol miestas modernėjo, leidykla Rider & Co (garsėjusi okultine literatūra) išleido C. W. Ollivier veikalą „Magijos ir raganavimo analizė“ (An Analysis of Magic and Witchcraft). Ši knyga pasirodė tuo metu, kai vakarų visuomenė bandė suderinti Viktorijos laikų okultizmą su naujai gimstančia psichologija ir mokslo progresu. Ollivier savo darbe nesiekia … [Skaityti toliau…]