TIKĖJIMO AKTAS Viešpatie Dieve, tvirtai tikiu ir išpažįstu visa, ką teikia šventoji Katalikų Bažnyčia ir ką apreiškei Tu, Dieve, būdamas amžinoji tiesa ir išmintis, kuri negali klysti nei klaidinti. Tuo tikėdamas esu pasiryžęs gyventi ir mirti. Amen. VILTIES AKTAS Viešpatie Dieve, viliuosi per tavo malonę gauti visų nuodėmių atleidimą ir amžinąją laimę po šio gyvenimo, … [Skaityti toliau…]
„Dvasinis giedojimas apie sielą ir Sužadėtinį Kristų“ (Cántico espiritual) – vienas žymiausių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) mistinių ir poetinių veikalų, parašytas XVI amžiaus antroje pusėje. Šis kūrinys laikomas krikščioniškosios mistikos šedevru ir vienu gražiausių religinių tekstų ispanų kalba. Jame sielos kelias į dieviškąją vienybę perteikiamas per meilės poeziją, įkvėptą Senojo Testamento Giesmių giesmės, tačiau perrašytą … [Skaityti toliau…]
„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]
Puritonai buvo XVI–XVII a. Anglijos protestantų judėjimas, siekęs „išvalyti“ Anglikonų Bažnyčią nuo katalikiškų elementų ir įtvirtinti griežtesnę, Šventuoju Raštu pagrįstą tikėjimo praktiką. Puritonai atsirado per Anglijos Reformaciją, ypač Elžbietos I valdymo metu (1558–1603), kai buvo įtvirtintas „Elžbietos susitarimas“, apibrėžęs Anglikonų Bažnyčią kaip „vidurio kelią“ tarp katalikybės ir protestantizmo. Daugeliui protestantų, paveiktų Johno Kalvino idėjų, Anglikonų … [Skaityti toliau…]
Dokumentas „Sponsa Christi“ (liet. „Kristaus sužadėtinė“) yra apaštališkoji konstitucija, paskelbta popiežiaus Pijaus XII motu proprio forma – tai reiškia, jog jis buvo paskelbtas paties popiežiaus iniciatyva, be išankstinio kolegialaus patarimo. Nors pagrindinė dokumento data yra 1950 m. lapkričio 21 d., galutinai jis buvo patvirtintas ir išplatintas 1951 m. kovo 1 d. „Sponsa Christi“ skirtas kontempliatyviosioms … [Skaityti toliau…]
Šią encikliką popiežius Pijus XI paskelbė 1926 metų vasario 28 dieną. Pavadinimas „Rerum Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios reikalai“ – šie žodžiai paimti iš pirmųjų lotyniško teksto sakinių, kaip įprasta enciklikoms. Šiuo dokumentu popiežius kreipėsi į visus Katalikų Bažnyčios vyskupus ir tikinčiuosius su pagrindiniu tikslu – atnaujinti misijų dvasią ir pabrėžti Bažnyčios pašaukimą skleisti Evangeliją visame pasaulyje. … [Skaityti toliau…]
Quietizmas (kvietizmas) yra XVII a. krikščioniškosios mistikos srovė, pabrėžusi visišką pasyvumą ir atsidavimą Dievo valiai, atsisakant aktyvių pastangų dvasiniame gyvenime. Šis judėjimas, dažnai siejamas su katalikybe, tačiau turėjęs įtakos ir kitoms krikščionių tradicijoms, sukėlė prieštaringų reakcijų dėl savo radikalių idėjų apie maldą, valią ir išganymą. Žemiau pateikiama apžvalga apie quietizmo kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius … [Skaityti toliau…]
„Orientalium Ecclesiarum“ – tai Vatikano II Susirinkimo dekretas apie Rytų Katalikų Bažnyčias, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d., drauge su dogmatine konstitucija Lumen Gentium ir dekretu apie ekumenizmą (Unitatis Redintegratio). Tai vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Bažnyčia iš naujo įvertino Rytų Katalikų tradicijų vertę, pripažindama jų savitumą, orumą ir teisėtą vietą visuotinės Bažnyčios gyvenime. Dekretą … [Skaityti toliau…]
„Paenitemini“ – tai apaštalinė konstitucija apie krikščionišką atgailą, paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1966 m. vasario 17 d. Ji buvo skirta atnaujinti ir peržiūrėti Bažnyčios mokymą bei praktiką dėl atgailos, ypač pasninko ir abstinencijos srityse, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo naują Bažnyčios santykio su pasauliu supratimą. Dokumentą paskelbė Paulius VI, vienas iš svarbiausių popiežių XX amžiuje, … [Skaityti toliau…]
„Baruch Atah Adonai“ (hebrajiškai: בָּרוּךְ אַתָּה יְהוָה, transliteracija: Baruch Atah Adonai) yra pagrindinė žydų liturgijos palaiminimo formulė, naudojama įvairiose religinėse apeigose ir kasdienėse praktikose. Ši frazė, išversta į lietuvių kalbą, reiškia „Palaimintas esi, Viešpatie“. Ji yra daugelio žydų palaiminimų (berachot) įžanga, išreiškianti dėkingumą, pagarbą ir tikėjimą vieninteliu Dievu. Hebrajiškas posakis „Baruch Atah Adonai“ sudarytas iš … [Skaityti toliau…]
Bhagavadgita, Bagavadgita, Bhagavadgyta, Bagavadgyta (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia … [Skaityti toliau…]
Šventosios knygos yra įvairių religijų pagrindiniai tekstai, kuriuose įrašyti dieviški apreiškimai, moralės įstatymai, tikėjimo tiesos ir dvasinio gyvenimo gairės. Jos laikomos ne tik religinės doktrinos pagrindu, bet ir kultūros, teisės, meno bei visuomenės normų šaltiniu. Šie tekstai įkvepia milijonus tikinčiųjų visame pasaulyje, formuoja žmonių pasaulėžiūrą ir siūlo atsakymus į pagrindinius gyvenimo klausimus apie kilmę, tikslą … [Skaityti toliau…]