Sakramentalijos yra svarbi Bažnyčios praktikos dalis, apimanti šventus daiktus ir veiksmus, kurie padeda tikintiesiems gauti Dievo pagalbą ir sustiprinti jų dvasinį gyvenimą. Sakramentalijos skiriasi nuo sakramentų tuo, kad jos yra įsteigtos ne Kristaus, o Bažnyčios ir veikia kitokiu būdu. Sakramentalijų Apibrėžimas ir Tipai Sakramentalijų ApibrėžimasSakramentalijos yra Bažnyčios pašventinti daiktai ar nustatyti šventi veiksmai, kurie padeda … [Skaityti toliau…]
Giesmė yra svarbus ir daugialypis elementas, kuris turi reikšmingą vietą įvairiose religijose ir jų liturgijose. Giesmė, dažnai vadinama ir dainavimu ar himnu, yra religinių ritualų, pamaldų ir dvasinių praktikų dalis, kurioje naudojamas vokalinis menas garbinimo ir bendravimo su Dievu ar dievybėmis tikslu. Giesmės Reikšmė Religijoje Garbinimas ir Šlovinimas Giesmė kaip Garbinimo Forma: Giesmė yra viena … [Skaityti toliau…]
Samhitos: Vedų Tekstų Rinkiniai „Samhitos“ yra terminas, vartojamas apibūdinti senovės Indijos Vedų tekstų rinkinius. Vedos – tai svarbiausi hinduizmo šventieji raštai, kurie sudaro religijos pagrindą. Kiekviena iš keturių Vedų (Rigveda, Samaveda, Yajurveda ir Atharvaveda) turi savo Samhitas – pagrindinius himnų, maldų, užkeikimų ir ritualinių formulų rinkinius. Samhitų Savybės ir Struktūra: Samhitų Reikšmė: Apibendrinant, Samhitos yra … [Skaityti toliau…]
Atharvaveda yra viena iš keturių pagrindinių Vedų, sudarančių hinduizmo šventųjų raštų pagrindą. Pats pavadinimas „Atharvaveda“ kilęs iš sanskrito žodžių atharvan – „žynys, ritualų žinovas“ ir veda – „žinojimas, išmintis“, todėl reiškia „žynių žinias“ arba „Atharvanų mokymą“. Kitos trys Vedos – Rigveda, Samaveda ir Yajurveda – daugiausia dėmesio skiria ritualams ir aukojimui, o Atharvaveda išsiskiria platesniu … [Skaityti toliau…]
Vienuoliai – tai žmonės, kurie pasirinkę gyventi pagal tam tikras religines ar dvasines taisykles, atsisako pasaulietinio gyvenimo ir materialių malonumų, skirdami savo gyvenimą dvasinei praktikai, tarnystei ir meditacijai. Vienuolystė yra plačiai paplitusi įvairiose religijose ir tradicijose, įskaitant krikščionybę, budizmą, hinduizmą ir kitus religinius judėjimus. Vienuolių Gyvenimo Būdai Religiniai Įsipareigojimai Vienuoliai dažnai laikosi griežtų religinių taisyklių … [Skaityti toliau…]
Apeigos religijoje – ritualiniai veiksmai arba ceremonijos, atliekami pagal nusistovėjusią tvarką ir turintys sakralinę ar simbolinę prasmę. Tokie veiksmai sudaro religinės praktikos branduolį, per kurį išreiškiamas tikėjimas, palaikomas ryšys su dievybe ar dvasine tvarka, taip pat įprasminami svarbūs gyvenimo lūžiai. Apeigos dažnai veikia kaip tiltas tarp kasdienybės ir to, kas laikoma šventa ar peržengiančia kasdienį … [Skaityti toliau…]
Ellen G. White knyga „Didysis ginčas tarp Kristaus ir Šėtono“ (The Great Controversy Between Christ and Satan) yra XIX a. protestantiškosios literatūros kūrinys, suformavęs visą adventistų teologinę sistemą ir tapęs jų pasaulėžiūros ašimi. Autorė jį pristato kaip istorijos, pranašystės ir moralinės filosofijos sintezę, kurioje žmonijos istorija aiškinama kaip ilgai trunkantis dvasinis konfliktas tarp gėrio ir … [Skaityti toliau…]
Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]
Karen Armstrong, buvusi katalikų vienuolė, kuri septynerius metus praleido uždarame ordino pasaulyje, o vėliau paliko jį dėl asmeninės krizės, 2009 metais išleido knygą „The Case for God“ („Dievo klausimas“ arba „Argumentas už Dievą“). Šis kūrinys – ne ginčas su ateistais, o ilgas kelias per žmogaus istoriją, nuo urvų piešinių paleolite iki šiuolaikinių debatų, rodantis, kaip … [Skaityti toliau…]
1912 metais išleista Emilo Diurkheimo knyga „Elementariosios religinio gyvenimo formos“ laikoma viena svarbiausių sociologijos ir religijos tyrimų klasikų. Diurkheimas, prancūzų sociologijos tėvas, gimęs 1858 m. žydų rabino šeimoje, tačiau pats netikintis, siekė religiją analizuoti ne kaip teologą ar filosofą, o kaip mokslininką – griežtai empiriniu ir sociologiniu požiūriu. Šis veikalas – tai jo gyvenimo kulminacija: … [Skaityti toliau…]
Religijos istorijos ir sociologijos sankirtoje esantis veikalas „Senovės dievo idėja: arba seksualumas religijoje“ (orig. The God-Idea of the Ancients: or, Sex in Religion) yra vienas ryškiausių XIX a. pabaigos tekstų, analizavusių religinių simbolių ir lyčių santykių ryšį. Knyga pirmą kartą išleista 1897 metais Niujorke ir Londone (G. P. Putnam’s Sons leidykla), tuo metu, kai mokslinėje … [Skaityti toliau…]
XX a. pradžioje Frankas Byronas Jevonsas savo veikale „Dievo idėja ankstyvosiose religijose“ (orig. The Idea of God in Early Religions) pabandė atkurti, kaip mąstė pirmykštis žmogus – ne sausai, o kaip gyvą, besiformuojantį pasaulėvaizdį. 1910 m. Kembridže išleista knyga tapo bandymu suprasti, kaip bendruomenės, gyvenusios nuolatinėje gamtos stichijų baimėje, pamažu perėjo prie sąmoningo dievybių garbinimo: … [Skaityti toliau…]