Paieškos rezultatai (195) pagal: maldų praktikos

Pasakojimas apie krikščionis

Pasakojimas apie krikščionis („Kirishitan Monogatari“, jap. 吉利支丹物語, taip pat žinomas kaip „Pasakojimas apie krikščionių sutriuškinimą“, 吉利支丹御対治物語 arba Kirishitanmonogatari) yra XVII amžiaus pradžios japonų pasakojamasis tekstas, vienas ankstyviausių vietinių šaltinių apie krikščionybės atsiradimą ir draudimą Japonijoje. Kūrinys parašytas netrukus po to, kai Tokugavų valdžia uždraudė krikščionybę ir pradėjo sistemingą jos sekėjų persekiojimą, todėl tekstas persmelktas aiškiai … [Skaityti toliau…]

Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti (Luzūmiyyāt)

„Luzūmiyyāt“ (arab. اللزوميات), pilnu pavadinimu „Luzūm mā lā yalzam“ („Įsipareigojimas tam, ko nereikia įsipareigoti“), yra vienas reikšmingiausių XI a. arabų literatūros kūrinių, sukurtas Sirijos poeto, mąstytojo ir skeptiko Abū al‑ʿAlāʾ al‑Maʿarrī (973–1057). Šis rinkinys laikomas brandžiausiu jo filosofinės kūrybos etapu ir išsiskiria tiek forma, tiek turiniu. Jį sudaro beveik 1600 trumpų eilėraščių, parašytų sudėtinga, paties … [Skaityti toliau…]

Chuang Tzu (Zhuangzi)

„Zhuangzi“ arba „Chuang Tzu“ (莊子, liet. Džuangzi) – vienas kertinių daoizmo tekstų, parašytas IV–III a. pr. m. e. laikotarpiu ir tradiciškai priskiriamas mąstytojui Zhuang Zhou (庄周). Vakarų pasaulyje bei senesnėje literatūroje šis kūrinys taip pat gerai žinomas kaip „Chuang Tzu“ – tai senoji Wade-Giles lotynizacijos sistema, kuri dominavo klasikinėje sinologijoje. Šiuolaikinis tarptautinis standartas yra „Zhuangzi“ … [Skaityti toliau…]

Esė apie tautų papročius ir dvasią

1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]

Liuterio teiginių gynimas (Assertio omnium articulorum)

Martyno Liuterio traktatas Visų M. Liuterio teiginių, pasmerktų popiežiaus Leono X bulėje, gynimas (Assertio omnium articulorum M. Lutheri per bullam Leonis X damnatorum, 1521) yra vienas iš kertinių Reformacijos dokumentų, parašytas kaip tiesioginis atsakas į popiežiaus Leono X bulę Exsurge Domine, kurioje buvo pasmerkti keturiasdešimt vienas Liuterio teiginys. Šis kūrinys žymi momentą, kai Liuteris galutinai … [Skaityti toliau…]

Jėzaus Kristaus apsireiškimai

Jėzaus Kristaus apsireiškimai yra vieni reikšmingiausių antgamtinių reiškinių krikščionybėje, ypač katalikų tradicijoje. Šie regėjimai, kai tikima, kad prisikėlęs Kristus pasirodo tikintiesiems, dažnai perteikia žinias apie Dievo gailestingumą, atgailą, maldą ar artėjimą prie Jo Širdies. Skirtingai nuo Mergelės Marijos apsireiškimų, kurie nukreipia į Kristų kaip tarpininką, Jėzaus apsireiškimai yra tiesioginis Dievo Sūnaus kreipimasis, pabrėžiantis Jo dieviškąją … [Skaityti toliau…]

Šv. Bernardas Klervietis

Šventasis Bernardas Klervietis (1090–1153 m.) buvo žymus viduramžių katalikų vienuolis, teologas ir mistikas, laikomas vienu iš įtakingiausių savo laikmečio religinių veikėjų. Jis buvo cistersų vienuolijos reformatorius ir naujų vienuolynų steigėjas, garsėjęs savo pamokslais, raštais bei teologinėmis įžvalgomis, kurios padarė didžiulę įtaką Bažnyčiai ir krikščioniškajam dvasingumui. Bernardas taip pat aktyviai dalyvavo politiniame ir religiniame gyvenime, įtrauktas … [Skaityti toliau…]

Krikščionių šventieji

Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]

Apie tris apgavikus (De tribus impostoribus)

Traktatas „Apie tris apgavikus“ (De tribus impostoribus) – viena paslaptingiausių ir skandalingiausių knygų Vakarų kultūros istorijoje. Šimtmečius tai buvo „knyga vaiduoklis“: apie ją visi kalbėjo, jos bijojo, už ją smerkė ir degino ant laužų, tačiau paties teksto niekas nebuvo matęs. Tai intelektualinis mitas, kuris galiausiai tapo realybe ir sudrebino religinius Europos pamatus. Legenda apie piktžodžiavimo … [Skaityti toliau…]

Tūkstantmečio paieškos

Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]

Filosofijos žodynas

Voltero Filosofijos žodynas (pranc. Dictionnaire philosophique, angl. Philosophical Dictionary) yra vienas iš ryškiausių Apšvietos epochos kūrinių, parašytas kaip alfabetinis straipsnių rinkinys, kuriame autorius nagrinėja religiją, moralę, istoriją ir žmogaus protą. Tai nėra sisteminis traktatas, o laisvos formos žodynas, leidžiantis Volterui kalbėti tiesiai, aštriai ir be jokių atsarginių formuluočių. Knyga pasirodė 1764 metais ir iškart sukėlė … [Skaityti toliau…]

Apie valios nelaisvę (De servo arbitrio)

De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: maldų praktikos?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Maldos praktikos yra esminis būdas stiprinti ryšį su Dievu ir atrasti vidinę ramybę. Krikščioniškoje tradicijoje viena populiariausių formų yra Šventojo Rašto skaitymas, vadinamas dvasiniu skaitymu (lectio divina). Šis metodas kviečia lėtai skaityti tekstą, apmąstyti jo prasmę ir leisti Dievo žodžiui paliesti širdį. Kita svarbi praktika yra Jėzaus malda, kurios metu nuolat kartojami trumpi kreipimaisi į Viešpatį. Toks pasikartojimas padeda nuraminti mintis ir sutelkti visą dėmesį į dvasinį buvimą. Taip pat verta paminėti tylos praktiką, kai žmogus tiesiog būna Dievo akivaizdoje be jokių žodžių ar prašymų. Ši būsena leidžia geriau išgirsti vidinį balsą ir pajusti dieviškąją globą kasdieniame gyvenime. Kiekvienas tikintysis gali pasirinkti jam artimiausią būdą, kuris padeda augti tikėjime. Svarbiausia yra nuoširdumas ir pastovumas, nes malda tampa tiltu tarp žmogaus sielos ir amžinybės. Tokia kasdienė disciplina keičia požiūrį į pasaulį bei aplinkinius žmones.