Paieškos rezultatai (29) pagal: Jobo Testamentas

Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio

Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]

Esė apie tautų papročius ir dvasią

1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]

Apie privačių Mišių panaikinimą

Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]

Prieš graikų kaltinimus (Adversus Graecorum calumnias)

XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]

Krikščioniškoji topografija (Christianike Topographia)

VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]

Inkvizicijos vadovas (Directorium Inquisitorum)

„Directorium Inquisitorum“ (liet. Inkvizitorių vadovas arba Inkvizicijos vadovas) yra bene garsiausias ir įtakingiausias viduramžių teisinis‑teologinis traktatas, nustatęs standartus kovai su erezijomis. 1376 metais jį lotynų kalba parengė dominikonų vienuolis, Aragono generalinis inkvizitorius Nicolau Eymerich (Nikolajus Eimerikas). Tai nebuvo kūrybinis darbas, o itin griežtas praktinis „operacijų vadovas“, skirtas inkvizitoriams, kad šie nepasiklystų sudėtinguose teisiniuose ir doktrininiuose … [Skaityti toliau…]

Demonomanija

Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]

Anakalipsė (Anacalypsis)

Anglų magistratas, socialinis reformatorius ir aistringas antikvaras daugiau nei du dešimtmečius nuosekliai dirbo prie vieno ambicingiausių XIX amžiaus religijotyros projektų. Intensyvus, po 10–12 valandų trunkantis kasdienis darbas galiausiai virto monumentaliu veikalu „Anacalypsis: An Attempt to Draw Aside the Veil of the Saitic Isis; or, An Inquiry into the Origin of Languages, Nations and Religions“, kurio … [Skaityti toliau…]

Šeštoji ir septintoji Mozės knygos

Vakarų okultizmo ir liaudies tikėjimų istorijoje nedaug knygų turi tokį prieštaringą ir mistišką statusą kaip „Šeštoji ir septintoji Mozės knygos“ (The Sixth and Seventh Books of Moses). Nors Biblijos kanonas oficialiai baigiasi Penkiaknyge, šis XVIII–XIX a. sandūroje iškilęs grimoaras pretenduoja į „prarastąsias“ žinias, kurias Dievas esą patikėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tačiau kurios buvo nuslėptos … [Skaityti toliau…]

Etiopijos Biblijos kanonas (Mäṣḥafä Qeddusān)

Etiopija, viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, savo dvasinėje širdyje saugo unikalų lobį – Biblijos kanoną, vadinamą Mäṣḥafä Qeddusān (መጽሐፍ ቅዱስ, „Šventieji Raštai“), tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Ethiopian Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Tewahedo Canon arba tiesiog Etiopų kanonas. Šis tekstas nėra tiesiog įprastas Šventojo Rašto leidimas; tai didžiausias krikščioniškojo pasaulio kanonas, kurį … [Skaityti toliau…]

Šventasis Raštas

Šventasis Raštas (hebr. Tanakh, gr. Ἡ Γραφή / Ta Biblia, lot. Scriptura Sacra, angl. Holy Scripture) yra kanoninių žydų ir krikščionių religijos tekstų visuma, laikoma Dievo įkvėptu žodžiu ir pagrindiniu tikėjimo bei teologijos šaltiniu. Šis pavadinimas apima tiek Senąjį, tiek Naująjį Testamentą, kurie kartu sudaro vieną organišką visumą, atskleidžiančią Dievo veikimą istorijoje, žmogaus santykį su … [Skaityti toliau…]

Šventybė (Das Heilige)

Rudolfo Otto veikalas „Das Heilige“ (1917), lietuviškai verčiamas kaip „Šventybė“, o angliškai žinomas pavadinimu „The Idea of the Holy“, yra XX a. religijotyros tekstas, kuriame Otto siekia apibrėžti tai, ką vadina šventybės patirtimi, ir parodyti, kad religijos esmė slypi ne doktrinose ar moralinėse normose, bet ypatingoje žmogaus reakcijoje į tai, kas pranoksta kasdienę tikrovę. Otto … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Jobo Testamentas?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Jobo Testamentas (Testamentum Jobi) yra intriguojantis pseudepigrafinis kūrinys, kuris papildo biblinę Jobo knygą. Šis tekstas, tikėtina parašytas pirmame amžiuje prieš Kristų arba pirmajame mūsų eros amžiuje, pateikia išplėtotą patriarcho gyvenimo istoriją. Jame Jobas vaizduojamas ne vien kaip kenčiantis žmogus, bet kaip išmintingas karalius, kurio dvasinė kova turi gilią mistinę prasmę. Knygoje gausu detalių apie jo šeimą, ypač apie antrąją žmoną Sitidą, bei stebuklingus įvykius, kurie nebuvo paminėti kanoniniame Šventajame Rašte. Autorius siekia parodyti, kad Jobo ištvermė buvo sąmoningas pasirinkimas priešintis piktosioms jėgoms. Skaitytojas čia randa daugiau informacijos apie angelų pasaulį ir pomirtinį gyvenimą, kas buvo svarbu to meto žydų bendruomenėms. Nors šis veikalas nėra įtrauktas į oficialų Biblijos kanoną, jis išlieka vertingu šaltiniu tyrinėjant senovės religinę mintį. Tai unikalus pasakojimas, kviečiantis pažvelgti į žinomą biblinį personažą per visiškai kitokią, mistinę ir didingą prizmę.