Jobo Testamentas (graikiškai Διαθήκη τοῦ Ἰώβ, angl. The Testament of Job). Tai vienas įdomiausių ir paslaptingiausių senovės žydų apokrifinių kūrinių, priklausantis vadinamajam „Testamentų“ žanrui. Kaip ir kiti šio žanro tekstai (pavyzdžiui, Dvylikos patriarchų testamentai), jis pasakoja biblinę istoriją iš naujo – šį kartą kaip paties Jobo paskutinį testamentą savo vaikams prieš mirtį. Skirtingai nuo kanoninės … [Skaityti toliau…]
„Abraomo testamentas“ (gr. Διαθήκη Ἀβραάμ, lot. Testamentum Abrahae, angl. Testament of Abraham) – vienas žymiausių judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės apokrifų, priklausantis vadinamajam „testamentų“ žanrui. Tokiuose tekstuose paprastai pateikiami biblinio veikėjo paskutiniai žodžiai, pamokymai ir dvasinės įžvalgos prieš mirtį. Šiame kūrinyje daugiausia dėmesio skiriama mirties temai, dieviškajam teismui ir žmogaus gyvenimo pabaigos prasmei, tai yra humoro … [Skaityti toliau…]
Senasis Testamentas (lot. Vetus Testamentum) yra senoji krikščionių Biblijos dalis ir judaizmo išpažinėjų šventasis raštas, apimantis laikotarpį nuo visatos sukūrimo iki helenistinio laikotarpio pabaigos. Tai nėra viena knyga, o ištisa biblioteka, kurią sudaro įvairių autorių per daugelį šimtmečių parašyti tekstai. Šiame raštų rinkinyje glūdi ne tik religinės tiesos, bet ir senovės Artimųjų Rytų istorija, teisės … [Skaityti toliau…]
Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]
Šventasis Raštas žydų, katalikų ir stačiatikių tradicijose yra pagrindinis tikėjimo šaltinis, tačiau kanonų sudėtis ir jų ribos skiriasi. Kasdienėje kalboje galima sakyti ir „žydų Biblija“, nes žmonės supranta, apie ką kalbama, tačiau tiksliai žydų tradicijoje šis rinkinys vadinamas Tanachu, o ne Biblija. Tuo tarpu katalikai ir stačiatikiai savo Šventąjį Raštą iš tiesų vadina Biblija, todėl … [Skaityti toliau…]
Kai kalbame apie Vakarų civilizacijos pamatus, neįmanoma aplenkti Tanacho (hebr. Tanakh, angl. Hebrew Bible, vok. Hebräische Bibel, pranc. Bible hébraïque ) – tekstų rinkinio, kuris ne tik suformavo žydų tautos tapatybę, bet ir tapo moraliniu bei dvasiniu krikščionybės bei islamo šaltiniu. Krikščioniškajame pasaulyje šis Tanachas žinomas kaip Senasis Testamentas. Šis pavadinimas nėra tiesiog žodis – … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio komentaras Pradžios knygai – vienas brandžiausių ir ramiausių jo gyvenimo darbų, parašytas jau subrendusio teologo, kuris savo tarnystę pradėjo aiškindamas Psalmyną, o baigė – pirmąja Biblijos knyga. Šis didžiulis trijų tomų veikalas yra tarsi jo teologinės kelionės pabaigos akmuo: čia susitinka visa, ką Liuteris mąstė apie žmogų, nuodėmę, malonę, kūriniją ir Dievo veikimą … [Skaityti toliau…]
Diabolus, arba graikiškai διάβολος (diábolos), yra vienas centrinių ir geriausiai atpažįstamų vardų, apibūdinančių blogio personifikaciją Vakarų kultūroje, ypač krikščionybėje. Nors šis vardas tapo piktosios dvasios, pragaro valdovo ir Dievo priešo sinonimu, jo kilmė ir pradinė reikšmė atskleidžia kur kas sudėtingesnį ir labiau teisinį, o ne metafizinį vaidmenį. Pats vardas yra ne hebrajiškos, o graikiškos kilmės … [Skaityti toliau…]
Vienintelė knyga, kuri daugiau nei tūkstantį metų buvo neginčijamas dvasinis, kultūrinis ir intelektualinis Vakarų Europos pamatas. Tai knyga, kuri formavo teologiją, įkvėpė didžiausius meno kūrinius nuo Giotto freskų iki Bacho muzikos, jos eilutės skambėjo pirmuosiuose universitetuose ir tapo ištisų teisinių sistemų pagrindu. Tai knyga – Biblia Sacra Vulgata. Tai nėra tiesiog viena iš Biblijos versijų; … [Skaityti toliau…]
Antagonizmas, kaip sąvoka, apima priešiškumą, konfliktą ar priešpriešą tarp dviejų ar daugiau jėgų, idėjų ar veikėjų. Religijos ir Biblijos kontekste antagonizmas dažnai atsiskleidžia per dvasinius, moralinius ar kosminius konfliktus, kurie formuoja šventųjų tekstų naratyvus ir atspindi žmogaus santykį su dieviškumu, nuodėme ar chaosu. Antagonizmas religijoje pasireiškia kaip kova tarp gėrio ir blogio, šventumo ir nuodėmės, … [Skaityti toliau…]
Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]
Ši lentelė – tai dažniausiai naudojami citatų šaltiniai ir sutrumpinimai, pasitaikantys įvairių religijų tekstuose, teologinėje literatūroje, moksliniuose straipsniuose, liturginiuose leidiniuose ar net liaudies religinėse tradicijose. Lentelės apačioje galite atsisiųsti PDF arba Excel lenteles patogumui. Joje pateikiami ne tik trumpiniai, bet ir jų pilni pavadinimai, priklausomybė konkrečiai religinei ar kultūrinei tradicijai, bei pavyzdinė citata, nurodanti, kaip … [Skaityti toliau…]