Paieškos rezultatai (240) pagal: gyvybes sekla

Pamokslininko knyga

Pamokslininko knyga (dar vadinama Mokytojo knyga, Koheleto knyga, Ekleziasto knyga, Ekleziastas, Pamokslininkas, Koheletas; hebrajiškai קֹהֶלֶת – Qohelet, graikiškai Ἐκκλησιαστής – Ekklēsiastēs, lotyniškai Ecclesiastes, angliškai Ecclesiastes / The Book of Qohelet / The Preacher) yra vienas iškiliausių Biblijos išminties literatūros tekstų, išsiskiriantis filosofiniu, egzistenciniu tonu ir drąsiu žmogaus gyvenimo prasmės tyrinėjimu. Hebrajiškas pavadinimas Qohelet kilęs iš … [Skaityti toliau…]

Išminties knyga

Išminties knyga (Sapientia, Wisdom of Solomon) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, priklausanti išminties literatūros tradicijai. Ji išsiskiria filosofiniu tonu, teologiniu brandumu ir gebėjimu sujungti hebrajišką tikėjimo paveldą su helenistinės kultūros mąstymo formomis. Knyga pateikia išminties sampratą kaip dievišką dovaną, kuri veda žmogų teisingumo keliu ir atskleidžia Dievo veikimą pasaulyje. Tai vienas brandžiausių ir … [Skaityti toliau…]

Siracido knyga

Siracido knyga, dar vadinama Sirachidu, Siracho knyga, Ben Sira arba Ekleziastiko knyga, yra vienas iškiliausių judaizmo ir krikščionybės išminties literatūros tekstų. Ji priklauso vadinamajai deuterokanoninei literatūrai, kurią Romos katalikų ir Rytų ortodoksų tradicijos pripažįsta kanonine, o judaizmas ir protestantizmas dažniausiai laiko apokrifine. Ši knyga išsiskiria tuo, kad ją parašė žinomas autorius – Jėzus, Siracho sūnus, … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Visi broliai“ (Fratelli tutti)

Fratelli Tutti parašė popiežius Pranciškus. Enciklika paskelbta 2020 m. spalio 3 d., Asyžiuje, ant šv. Pranciškaus kapo. Pavadinimas reiškia „Visi broliai“, paimta iš šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžių. Popiežius norėjo atsiliepti į vis labiau skylančio pasaulio problemas: socialinę atskirtį, politinius konfliktus, migrantų krizę, skurdą, ekologinę grėsmę. Pandemijos metu šios temos tapo dar aktualesnės. Enciklika turi 8 … [Skaityti toliau…]

IZAIJO KNYGA

Izaijo knyga (ספר ישעיהו / Liber Isaiae) yra viena iš didžiųjų pranašų knygų, apimanti platų teologinį, istorinį ir poetinį spektrą. Tradiciškai siejama su pranašu Izaiju, Amozo sūnumi, veikusius VIII a. pr. Kr. Judo karalystėje, tačiau knyga susiformavo per ilgesnį laiką ir atspindi kelis istorinius sluoksnius: prieš tremtį, tremties metu ir po jos. Dėl šios priežasties … [Skaityti toliau…]

Ezechielio knyga

Ezechielio knyga hebrajiškai vadinama יוֹחֶזְקֵאל‎ (Yechezqel / Jechezkel), reikšmė – „Dievas sustiprina“ arba „Viešpats suteikia galią“. Angliškai pavadinimas rašomas The Book of Yichezkel (Ezekiel). Ji priklauso Senajam Testamentui ir Pranašų raštų daliai, tarp vadinamųjų didžiųjų pranašų (kartu su Izaiju, Jeremiju ir Danieliumi). Autorius yra pats pranašas Ezechielis, kilęs iš kunigų giminės. 597 m. pr. Kr. … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino išpažinimai (Confessiones)

„Augustino Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, jungiantis autobiografiją, teologiją ir filosofinę mintį. Šį kūrinį parašė Hipono vyskupas Augustinas – vienas įtakingiausių Vakarų krikščionybės mąstytojų, kurio darbai suformavo didelę dalį viduramžių teologijos ir vėlesnės filosofijos tradicijos. Veikalas sukurtas apie 397–400 metus, kai autorius jau buvo subrendęs teologas ir siekė apmąstyti savo gyvenimo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tiesos spindesys“ (Veritatis splendor)

Enciklika „Veritatis Splendor“, išleista 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II, yra dokumentas, kuriame aptariamos moralinės tiesos ir jų reikšmė žmogaus gyvenimui. Ji skirta aiškinti katalikų tikėjimo moralinius principus ir pabrėžti tiesos vaidmenį priimant etinius sprendimus. Dokumentas išreiškia Bažnyčios poziciją, jog moraliniai sprendimai turi remtis objektyvia tiesa, o ne subjektyviomis nuostatomis ar aplinkos įtaka. Lietuviškai enciklika … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tikėjimas ir protas“ (Fides et ratio)

Enciklika „Fides et Ratio“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Tikėjimas ir protas“, buvo paskelbta 1998 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumente nagrinėjamas tikėjimo ir proto santykis bei jų svarba žmogaus gyvenime. Enciklikoje pabrėžiama, kad tikėjimas ir protas nėra vienas kitam prieštaraujantys, o veikiau papildo vienas kitą, sudarydami harmoniją, kuri veda į tiesos pažinimą. Enciklikoje tikėjimas apibūdinamas … [Skaityti toliau…]

Slaptoji doktrina (Secret Doctrine)

„Slaptoji doktrina“ – tai Helena Blavatsky (Елена Петровна Блаватская, Helena Petrovna Blavatskaja) magnum opus, išleistas 1888 m. Londone, dviejų storų tomų (apie 1500 puslapių) monstras, laikomas pagrindiniu teosofijos šventraščiu ir vienu keisčiausių XIX a. veikalų. Pilnas pavadinimas:The Secret Doctrine: The Synthesis of Science, Religion, and Philosophy(Liet. „Slaptoji doktrina: mokslo, religijos ir filosofijos sintezė“) „Slaptoji doktrina“ … [Skaityti toliau…]

Dangaus dienos žemėje

A. B. Simpsono (Albert Benjamin Simpson) knyga „Dangaus dienos žemėje“ (Days of Heaven Upon Earth) yra vienas švelniausių ir labiausiai dvasinį gyvenimą puoselėjančių XIX a. pabaigos kūrinių, skirtų kasdieniam žmogaus vidiniam pasauliui stiprinti. Tai nėra teologinis traktatas ar doktrinų rinkinys. „Dangaus dienos žemėje“ yra 365 trumpų meditacijų, apmąstymų ir dvasinių minčių knyga, parašyta taip, kad … [Skaityti toliau…]

Jono apokrifas

Jono apokrifas (ApokJn) (The Secret Book of John, The Apocryphon of John), dar vadinamas „Apokrifinė Jono knyga“, „Slaptoji Jono knyga“ arba „Slaptasis Jono apreiškimas“, yra vienas reikšmingiausių gnostinių raštų, išlikusių iš ankstyvosios krikščionybės laikų. Kūrinys parašytas graikų kalba II amžiuje, o iki mūsų dienų išliko keliomis versijomis – dvi ilgos ir dvi trumpos, rastos Nag … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: gyvybes sekla?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Gyvybės sėklos sąvoka teologijoje dažniausiai siejama su dieviškojo kūrybinio prado buvimu kiekviename žmoguje. Šis terminas nurodo į vidinę dvasinę kibirkštį, kurią Kūrėjas įdiegė į žmogaus prigimtį sukūrimo akimirką. Krikščioniškoje tradicijoje tai suprantama kaip Dievo atvaizdas, glūdintis giliausiuose sielos kloduose. Nors nuodėmė aptemdo šią sėklą, ji niekada visiškai neišnyksta ir laukia malonės lietaus, kad galėtų išsiskleisti. Šventajame Rašte sėklos įvaizdis naudojamas kalbant apie Dievo žodį, kuris krenta į žmogaus širdies dirvą ir duoda vaisių. Dvasinis gyvenimas tampa šios sėklos puoselėjimu per maldą, sakramentus bei sąmoningą apsisprendimą rinktis gėrį. Tokiu būdu kiekvienas tikintysis tampa bendradarbiu su Dievu, siekiančiu atskleisti savo tikrąjį pašaukimą. Ši idėja primena, jog žmogus yra neatsiejamas nuo savo Kūrėjo, o jo egzistencija turi gilią prasmę. Gyvybės sėkla simbolizuoja amžinybės viltį, kuri nuolat auga ir stiprėja žmogaus viduje.