Paieškos rezultatai (64) pagal: Kryžiaus Jono giesmės

Prieš graikų kaltinimus (Adversus Graecorum calumnias)

XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]

Krikščioniškoji topografija (Christianike Topographia)

VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji komedija

„Dieviškoji komedija“ (Comedìa, vėliau vadinta Divina Commedia) – italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurtas epinis kūrinys, laikomas vienu didžiausių pasaulio literatūros šedevrų. Parašytas XIV a. pradžioje (1308–1320 m.), jis jungia viduramžių teologiją, filosofiją ir poetinę vaizduotę, tapdamas kertiniu Vakarų kultūros tekstu. Dantė Aligjeris (1265–1321) buvo Florencijos poetas, filosofas ir politikas, kurio gyvenimą ženklino tremtis … [Skaityti toliau…]

Demonomanija

Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]

Atskleistoji Izidė

„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]

Aukso legenda

Jei Viduramžiais būtų egzistavęs „bestselerių“ sąrašas, „Aukso legenda“ (Legenda Aurea arba Aurea Legenda) būtų tvirtai užėmusi pirmąją vietą ištisus šimtmečius. Tai knyga, kurią savo populiarumu lenkė tik Biblija. Parašyta apie 1260 metus, ji tapo pagrindiniu šaltiniu, iš kurio Vakarų Europos žmonės sėmėsi žinių apie šventuosius, jų gyvenimą, kankinystę ir neįtikėtinus stebuklus. Kūrinio autorius – dominikonų … [Skaityti toliau…]

Agpėja (Agpeya)

Koptų stačiatikių bažnyčia, viena seniausių krikščioniškų bendruomenių pasaulyje, savo dvasinį gyvenimą grindžia nenuilstamu maldos ciklu, kurio širdis yra Agpėja (Agpeya, kopt. Ti Agpia, lot. Liber Horarum – „Valandų knyga“). Pavadinimas kilęs iš koptų kalbos žodžio agp, reiškiančio „valandą“. Tai nėra tiesiog knyga – tai tūkstantmetė tradicija, dvasinis kompasas, kuris kiekvieną koptų tikinčiojo paros akimirką susieja … [Skaityti toliau…]

Prieš erezijas (Adversus Haereses)

Šv. Irenėjus Lionietis (Irenaeus Lugdunensis) apie 180 metus parašė vieną svarbiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų – „Adversus Haereses“ (Prieš erezijas). Šis penkių knygų traktatas yra pirmasis išsamus bandymas sistemingai aprašyti ir paneigti įvairias II amžiuje paplitusias gnostines mokyklas, ypač valentinijonus, basilidininkus, simonininkus ir kitas Kristaus vardu prisidengusias, bet nuo apaštalinės tradicijos nutolusias grupes. Irenėjus, būdamas … [Skaityti toliau…]

Pseudo-Metodijaus Apokalipsė (Apocalypse of Pseudo‑Methodius)

„Pseudo‑Metodijaus Apokalipsė“ (lot. Apocalypsis Pseudo‑Methodii, gr. Ἀποκάλυψις Ψευδομεθοδίου, angl. Apocalypse of Pseudo‑Methodius) – vienas įtakingiausių viduramžių politinės eschatologijos paminklų, akademinėje aplinkoje dažnai vadinamas ir „Sirų apokalipse“. Nors tekstas ilgą laiką buvo priskiriamas kankiniui šv. Metodijui iš Olimpų (mirė apie 311 m.), šiandien tvirtai sutariama, kad tai VII a. pabaigos pseudoniminis kūrinys. Jo autorius – anoniminis … [Skaityti toliau…]

Pranašysčių rinkinys (Compendium revelationum)

„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino išpažinimai (Confessiones)

„Augustino Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, jungiantis autobiografiją, teologiją ir filosofinę mintį. Šį kūrinį parašė Hipono vyskupas Augustinas – vienas įtakingiausių Vakarų krikščionybės mąstytojų, kurio darbai suformavo didelę dalį viduramžių teologijos ir vėlesnės filosofijos tradicijos. Veikalas sukurtas apie 397–400 metus, kai autorius jau buvo subrendęs teologas ir siekė apmąstyti savo gyvenimo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dievas yra meilė“ (Deus caritas est)

Popiežius Benediktas XVIDeus Caritas Est, Dievas yra Meilė, 2005 m. gruodžio 25 d. Mūsų Šventasis Tėvas, popiežius Benediktas XVI, vienoje frazėje sutalpina tai, ką vadina krikščioniškojo tikėjimo šerdimi: „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, o Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4:16). Būti krikščionimi iš esmės reiškia susitikimą su įvykiu – asmeniu, … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Kryžiaus Jono giesmės?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Šv. Kryžiaus Jonas (San Juan de la Cruz) yra vienas ryškiausių mistikų krikščionybės istorijoje, kurio kūryba giliai tyrinėja sielos vienybę su Dievu. Jo garsiausios giesmės, tokios kaip Dvasinė giesmė (Cántico espiritual) ar Tamsioji naktis (Noche oscura), perteikia meilės kupiną kelionę per dvasinį išbandymų laikotarpį. Šiuose tekstuose autorius naudoja įvaizdžius, primenančius Giesmių giesmę, kurioje mylimasis ieško savo mylimosios. Šv. Kryžiaus Jonas aprašo sielos apsivalymą, kuris būtinas norint pasiekti visišką susiliejimą su Kūrėju. Jo poezija nėra vien literatūrinis kūrinys, tai tikras maldos vadovas, kviečiantis skaitytoją palikti visus žemiškus prisirišimus. Per šias eiles jis atskleidžia, kad tikra ramybė randama tik visiškoje paslaptingoje tyloje. Šiandien šie tekstai išlieka svarbūs visiems, kurie ieško gilesnio ryšio su Dievu ir nori suprasti vidinio gyvenimo slėpinius. Jo giesmės moko mus kantrybės, kai atrodo, jog Dievas yra toli, nes būtent tada vyksta svarbiausias dvasinis augimas.