Paieškos rezultatai (566) pagal: Dešimt dievo įsakymų

Apie vienuolių tobulumą (De perfectione monachorum)

Šv. Petro Damiano (Petrus Damianus) traktatas De perfectione monachorum („Apie vienuolių tobulumą“) yra vienas svarbiausių XI amžiaus vienuolinės reformos tekstų, priklausantis jo mažųjų traktatų rinkiniui ir sudarytas iš dvidešimt keturių skyrių. Šis kūrinys, parašytas kaip dvasinis vadovas vienuoliams, atspindi Damianio, vieno iš griežčiausių Grigaliaus reformos veikėjų, pastangas atkurti benediktiniško gyvenimo grynumą, drausmę ir asketinę dvasią. … [Skaityti toliau…]

Apie dieviškąją visagalybę (De divina omnipotentia)

XI amžiaus viduryje, kai Europa dar tik pradėjo budintis iš ankstyvųjų viduramžių snaudulio, pasirodė tekstas, kuris sudrebino tuometinį teologinį pasaulį. Tai buvo šv. Petro Damiano (1007–1072) traktatas-laiškas, žinomas lotynišku pavadinimu „De divina omnipotentia“ (liet. „Apie dieviškąją visagalybę“). Mokslininkų jis žymimas kaip Epistola 119 ir yra adresuotas Monte Kasino vienuolyno rektoriui Deziderijui. Šis kūrinys gimė ne … [Skaityti toliau…]

Psalmių knyga (Liber Psalmorum)

Psalmių knyga (Liber Psalmorum), dar vadinama Psalmynas, Psaltėris (Psaltérion) arba hebrajiškuoju pavadinimu Tehilim, yra viena seniausių ir labiausiai atpažįstamų Senojo Testamento dalių, sudaranti išskirtinį poezijos, maldos ir teologinės refleksijos rinkinį. Ši knyga, sudaryta iš 150 atskirų psalmių, per tūkstantmečius tapo neatsiejama žydų ir krikščioniškosios tradicijos dalimi. Psalmių tekstai jungia asmeninę maldą, bendruomeninį šlovinimą, istorinę atmintį … [Skaityti toliau…]

Psalmynas

Psalmynas arba Psalmių knyga (Liber Psalmorum, hebrajiškai תְּהִלִּים – Tehillim, graikiškai Ψαλμοί – Psalmoi) yra viena iškiliausių ir labiausiai mylimų Senojo Testamento knygų, sudaryta iš 150 poetinių tekstų, skirtų maldai, giedojimui ir meditacijai. Tai didžiausias biblinės poezijos rinkinys, jungiantis įvairius žanrus: himnus, maldas, raudas, padėkos giesmes, karališkąsias psalmes, išminties tekstus ir liturginius himnus. Psalmynas atskleidžia … [Skaityti toliau…]

Raganų kūjis (Malleus Maleficarum)

Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]

Gomoros knyga (Liber Gomorrhianus)

Petras Damianas (Petrus Damianus, 1007–1072) savo garsiausią moralinį traktatą Liber Gomorrhianus, ad Leonem IX Romanum Pontificem — lietuviškai „Gomoros knyga, skirta Romos popiežiui Leonui IX“ — parašė apie 1049–1054 m., vienu iš ankstyviausių Bažnyčios reformų laikotarpių. Tai nėra literatūrinė fantazija, o rūsčia tikrove pagrįstas liudijimas, kurį autorius parengė remdamasis savo, kaip aukšto rango dvasininko ir … [Skaityti toliau…]

Pranašo Muhamedo biografija (Sīra)

Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]

Pradžios knyga

Pradžios knyga (Genesis, hebrajiškai בְּרֵאשִׁית – Bĕrēšît, „Pradžioje“) yra pirmoji Senojo Testamento ir Toros knyga, atverianti biblinį pasakojimą apie pasaulio, žmonijos ir Dievo tautos pradžią. Jos tekstas jungia seniausius Izraelio tikėjimo sluoksnius ir formuoja teologinius pamatus, kurie persmelkia visą Šventąjį Raštą. Hebrajiškas pavadinimas Bĕrēšît kyla iš pirmųjų žodžių „Pradžioje“, o graikiškas Genesis reiškia „kilmę“ ar … [Skaityti toliau…]

Kunigų knyga

Kunigų knyga (Leviticus, hebrajiškai וַיִּקְרָא – Vajikra, „Ir pašaukė“) yra trečioji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti pasakojimą, prasidėjusį Išėjimo knygoje. Jos pavadinimas hebrajų tradicijoje kyla iš pirmųjų žodžių, nusakančių Dievo kreipimąsi į Mozę iš Susitikimo palapinės. Graikiškas pavadinimas Levitikon nurodo knygos ryšį su levitais – kunigų gimine, atsakinga už kulto tarnystę ir šventumo palaikymą … [Skaityti toliau…]

Skaičių knyga

Skaičių knyga (Numbers, hebrajiškai בְּמִדְבַּר – Bemidbar, „Dykumoje“) yra ketvirtoji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti Izraelio tautos kelionės pasakojimą nuo Sinajaus kalno iki Kanaano žemės sienų. Hebrajiškas pavadinimas Bemidbar atspindi pagrindinę knygos erdvę – dykumą, kurioje formuojasi tautos tapatybė, o graikiškas Arithmoi („Skaičiai“) nurodo knygoje pateikiamus surašymus ir statistinius duomenis. Abu pavadinimai tiksliai nusako … [Skaityti toliau…]

Pakartoto Įstatymo knyga

Pakartoto Įstatymo knyga (Deuteronomy, hebrajiškai דְּבָרִים – Devarim, „Žodžiai“) yra penktoji Senojo Testamento ir Toros knyga, užbaigianti Mozės penkiaknygę. Hebrajiškas pavadinimas Devarim kyla iš pirmųjų knygos žodžių – „Štai žodžiai“, o graikiškas Deuteronomion reiškia „antrasis įstatymas“ arba „pakartotas įstatymas“. Šis pavadinimas atspindi knygos esmę: joje pateikiami Mozės pamokymai ir įstatymų pakartojimas naujai kartai, kuri ruošiasi … [Skaityti toliau…]

Visos enciklikos, sąrašas

Enciklika – tai popiežiaus rašytas laiškas, dažniausiai skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams, bet neretai ir platesnei auditorijai – tikintiesiems ar net visai žmonijai. Enciklikose popiežius aptaria svarbias religines, moralines, socialines ar politines temas. Tai viena iš aukščiausių Bažnyčios mokymo formų, nors formaliai neprilygsta dogmai. Terminas kilęs iš graikų „enkýklios epistolē“ – „apvalus laiškas“, t. y. … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dešimt dievo įsakymų?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dešimt Dievo įsakymų yra pamatinės moralės taisyklės, kurias Dievas davė pranašui Mozei ant Sinajaus kalno. Šie priesakai užrašyti Biblijos Senojo Testamento skyriuose, kurie vadinami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygomis. Pirmieji keturi įsakymai nurodo žmogaus pareigas kūrėjui, o kiti šeši apibrėžia tinkamą elgesį su artimu. Ši moralinė sistema formavo ne tik senovės izraelitų tautos gyvenimą, bet ir padėjo pamatus visai Vakaru civilizacijos teisei bei etikai. Istorijos bėgyje šie priesakai tapo visuotiniais dorovės orientyrais, tinkančiais bet kurios epochos žmogui. Įsakymai ragina gerbti gyvybę, šeimą, nuosavybę ir tiesą, taip užtikrinant taikų bendruomenės gyvenimą. Šiandien šis moralės kodeksas lieka gyvas tikėjimo vadovas, kviečiantis sąžiningai patikrinti savo kasdienius pasirinkimus ir poelgius.