Paieškos rezultatai (566) pagal: Dešimt dievo įsakymų

Barucho knyga

Barucho knyga (Baruch, graikiškai Barouch, lotyniškai Baruch) yra deuterokanoninė Senojo Testamento knyga, priimta katalikų ir stačiatikių kanonuose. Ji glaudžiai susijusi su Jeremijo pranašystės tradicija ir perteikia tremties, atgailos, išminties bei vilties temas. Pasakojimas priskiriamas Baruchui – Jeremijo raštininkui ir artimam bendradarbiui, lydėjusiam pranašą paskutiniais Judėjos karalystės metais. Ši knyga yra kanoninė, liturgiškai naudojama ir teologiškai … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino išpažinimai (Confessiones)

„Augustino Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, jungiantis autobiografiją, teologiją ir filosofinę mintį. Šį kūrinį parašė Hipono vyskupas Augustinas – vienas įtakingiausių Vakarų krikščionybės mąstytojų, kurio darbai suformavo didelę dalį viduramžių teologijos ir vėlesnės filosofijos tradicijos. Veikalas sukurtas apie 397–400 metus, kai autorius jau buvo subrendęs teologas ir siekė apmąstyti savo gyvenimo … [Skaityti toliau…]

Danielio knyga

Danielio knyga (Daniel, דָּנִיֵּאל – Danijel, „Dievas yra mano teisėjas“) yra viena iš išskirtiniausių Senojo Testamento knygų, parašyta Babilono ir Persijos imperijų laikotarpiu. Jos pavadinimas kyla iš pagrindinio veikėjo Danielio – išmintingo jaunuolio iš karališkosios Judo giminės, ištremto į Babiloną ir tapusio Dievo išminties liudytoju svetimoje žemėje. Knyga jungia istorinius pasakojimus ir apokaliptines vizijas, atskleisdama … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tiesos spindesys“ (Veritatis splendor)

Enciklika „Veritatis Splendor“, išleista 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II, yra dokumentas, kuriame aptariamos moralinės tiesos ir jų reikšmė žmogaus gyvenimui. Ji skirta aiškinti katalikų tikėjimo moralinius principus ir pabrėžti tiesos vaidmenį priimant etinius sprendimus. Dokumentas išreiškia Bažnyčios poziciją, jog moraliniai sprendimai turi remtis objektyvia tiesa, o ne subjektyviomis nuostatomis ar aplinkos įtaka. Lietuviškai enciklika … [Skaityti toliau…]

Amoso knyga

Amoso knyga (hebrajiškai עָמוֹס Amos) – dar vadinama Amoso pranašyste arba tiesiog Amosu – trečioji iš dvylikos mažųjų pranašų knygų Senajame Testamente, sudaryta iš devynių skyrių. Jos autorius – Amosas iš Tekojos, kaimo, kuris stovėjo vos keliolika kilometrų į pietus nuo Jeruzalės, Judėjos dykumos pakraštyje. VIII a. pr. Kr. viduryje, valdant Jeroboamui II šiaurinėje Izraelio … [Skaityti toliau…]

Jonos knyga

Jonos knyga (hebrajiškai יוֹנָה Yônāh) – dar vadinama Jonos pranašyste, Jona, Pranašo Jonos knyga arba tiesiog Jona – viena iš dvylikos mažųjų pranašų knygų, bet iš visų jos išsiskiria kaip pasakojimas, o ne eilė pranašysčių. Vos keturi skyriai, o viduje – visas nuotykis, kuris labiau primena jūreivišką legendą nei įprastą Biblijos pranašystę. Būtina pabrėžti esminę … [Skaityti toliau…]

Malachijo knyga

Malachijo knyga — paskutinė Senojo Testamento ir ketvirtosios žydų Biblijos dalies (Pranašų knygų) knyga. Pavadinimas „Malachijas“ hebrajiškai reiškia „mano pasiuntinys“ arba „mano angelas“, todėl iki šiol diskutuojama, ar Malachijas yra tikras pranašo vardas, ar simbolinis titulas, pabrėžiantis jo misiją perduoti Dievo žinią. Lietuviškai: Malachijo knyga. Hebrajiškai: מַלְאָכִי (Malʼakhi). Angliškai: Book of Malachi. Malachijo knyga laikoma … [Skaityti toliau…]

Bulė „Viena, šventa“ (Unam sanctam)

„Unam Sanctam“ (1302 m.) yra viena iš svarbiausių popiežiaus Bonifaco VIII bulių, kuri paskelbė labai reikšmingus mokymus apie Bažnyčios autoritetą ir jos santykį su pasauline valdžia. Ši bulė buvo išleista kaip atsakas į konfliktą tarp popiežiaus ir Prancūzijos karaliaus Filipo IV, žinomo kaip „Gražusis“, dėl popiežiaus autoriteto ir Bažnyčios teisės. „Unam Sanctam“ turinys ir reikšmė … [Skaityti toliau…]

Bulė „Neapsakomasis Dievas“ (Ineffabilis Deus)

„Ineffabilis Deus“ yra popiežiaus Pijaus IX paskelbta bulė, išleista 1854 m. Ši bulė yra svarbus dokumentas katalikų Bažnyčios istorijoje, nes ji paskelbė Marijos Immaculatos koncepciją kaip oficialų Bažnyčios dogmą. Marijos Immaculatos koncepcija (arba Marijos nekaltumo dogma) teigia, kad Šv. Mergelė Marija nuo savo gimimo buvo apsaugota nuo pirmapradės nuodėmės ir bet kokio nuodėmės įtakos. Ši … [Skaityti toliau…]

Bulė „Gailestingumo veidas“ (Misericordiae vultus)

2015 m. kovo 13 d. popiežius Pranciškus paskelbė ypatingąją bulę „Misericordiae Vultus“ (liet. „Gailestingumo veidas“), kuria oficialiai paskelbė Ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų. Ši bula, parašyta paties popiežiaus Pranciškaus, siekė iš naujo atkreipti Bažnyčios ir viso pasaulio dėmesį į Dievo gailestingumą ir jo esminę reikšmę krikščionių tikėjimui bei gyvenimui. Bulę „Misericordiae Vultus“ parašė Popiežius Pranciškus, save įvardijantis … [Skaityti toliau…]

Kaip atleisti neištikimybę?

Atleisti neištikimybę yra viena iš sunkesnių emocinių ir dvasinių iššūkių, su kuriais gali susidurti žmogus. Neištikimybė sugriauna pasitikėjimą, kuris yra esminis bet kokių santykių pagrindas, todėl atleidimas gali užtrukti ir reikalauti gilaus vidinio darbo. Biblija ir neištikimybė:Biblijoje neištikimybė laikoma rimta nuodėme. Senojo Testamento įstatymai aiškiai nurodo, kad neištikimybė yra nusikaltimas prieš Dievą ir žmogų. Pavyzdžiui, … [Skaityti toliau…]

Slaptoji doktrina (Secret Doctrine)

„Slaptoji doktrina“ – tai Helena Blavatsky (Елена Петровна Блаватская, Helena Petrovna Blavatskaja) magnum opus, išleistas 1888 m. Londone, dviejų storų tomų (apie 1500 puslapių) monstras, laikomas pagrindiniu teosofijos šventraščiu ir vienu keisčiausių XIX a. veikalų. Pilnas pavadinimas:The Secret Doctrine: The Synthesis of Science, Religion, and Philosophy(Liet. „Slaptoji doktrina: mokslo, religijos ir filosofijos sintezė“) „Slaptoji doktrina“ … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dešimt dievo įsakymų?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dešimt Dievo įsakymų yra pamatinės moralės taisyklės, kurias Dievas davė pranašui Mozei ant Sinajaus kalno. Šie priesakai užrašyti Biblijos Senojo Testamento skyriuose, kurie vadinami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygomis. Pirmieji keturi įsakymai nurodo žmogaus pareigas kūrėjui, o kiti šeši apibrėžia tinkamą elgesį su artimu. Ši moralinė sistema formavo ne tik senovės izraelitų tautos gyvenimą, bet ir padėjo pamatus visai Vakaru civilizacijos teisei bei etikai. Istorijos bėgyje šie priesakai tapo visuotiniais dorovės orientyrais, tinkančiais bet kurios epochos žmogui. Įsakymai ragina gerbti gyvybę, šeimą, nuosavybę ir tiesą, taip užtikrinant taikų bendruomenės gyvenimą. Šiandien šis moralės kodeksas lieka gyvas tikėjimo vadovas, kviečiantis sąžiningai patikrinti savo kasdienius pasirinkimus ir poelgius.