Tikiu Dievą Tėvą visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;
ir Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos,
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus,
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių
įžengė į dangų;
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą.
Amen.
Ši malda yra vadinama „Tikėjimo išpažinimu“ arba „Apaštalų tikėjimo išpažinimu“ (lot. Symbolum Apostolicum). Tai vienas seniausių ir pagrindinių krikščioniškosios tikėjimo išpažinimų, naudojamų tiek katalikų, tiek kitose krikščionių tradicijose. Jis apibendrina pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas ir yra nuolat naudojamas per įvairias religines apeigas, ypač krikšte ir kasdieninėse pamaldose.
Šios maldos reikšmė ir struktūra:
- Tikėjimas Dievu Tėvu: „Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją“. Šis sakinys išreiškia tikėjimą Dievu kaip visagalės būtybės, kuris sukūrė visą pasaulį – tiek dvasinį, tiek materialųjį. Dievas čia suvokiamas kaip Tėvas, globojantis ir besirūpinantis kūrinija.
- Tikėjimas Jėzumi Kristumi: Dauguma maldos eilučių skirti tikėjimui į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų. Aprašomos pagrindinės Jo gyvenimo dalys: Jėzaus dieviškasis kilmės šaltinis (prasidėjo iš Šventosios Dvasios), gimimas iš Mergelės Marijos, kentėjimas, mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas trečią dieną. Jėzaus įžengimas į dangų ir vieta Dievo Tėvo dešinėje pabrėžia Jo dieviškąjį statusą. Taip pat paminėta, kad Jėzus ateityje sugrįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų.
- Tikėjimas Šventąja Dvasia: „Tikiu Šventąją Dvasią“ reiškia tikėjimą Dievo trejybe, kurioje Šventoji Dvasia yra trečiasis asmuo, neatskiriamas nuo Dievo Tėvo ir Sūnaus.
- Tikėjimas Bažnyčia ir šventųjų bendravimu: „Šventoji visuotinė Bažnyčia, šventųjų bendravimas“ apibrėžia Bažnyčios svarbą krikščionių tikėjime kaip bendruomenę, suvienytą tikėjimo ir Dievo malonės. Šventųjų bendravimas reiškia visų krikščionių vienybę, tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų, kurie yra bendrystėje su Dievu.
- Nuodėmių atleidimas ir prisikėlimas: Tikėjimas nuodėmių atleidimu reiškia krikščionių viltį, kad per Jėzaus auką ir atgailą Dievas atleis žmonėms jų nuodėmes. Prisikelimas reiškia kūno atgimimą po mirties ir amžinąjį gyvenimą, kuris yra pagrindinė krikščionių viltis.
Istorinė kilmė:
Apaštalų tikėjimo išpažinimas nėra tiesiogiai randamas Biblijoje kaip vienas tekstas, tačiau jo turinys glaudžiai susijęs su Šventuoju Raštu. Šio išpažinimo elementai remiasi Naujojo Testamento mokymais, ypač Mato, Luko ir Jono evangelijomis bei apaštalų laiškais. Išpažinimas pradėjo formuotis ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse po apaštalų laikų, kaip atsakas į poreikį aiškiai ir trumpai išreikšti krikščioniškąjį tikėjimą, ypač prieš krikštą.
Iki IV amžiaus tikėjimo išpažinimai įvairiose krikščionių bendruomenėse turėjo kiek skirtingas formas, tačiau Romos Bažnyčioje formavosi ši universali išpažinimo versija, kurią šiandien žinome kaip „Apaštalų tikėjimo išpažinimą“.
Reikšmė krikščionims:
Apaštalų tikėjimo išpažinimas yra esminė krikščionių tikėjimo santrauka. Jis yra nuolat naudojamas per religines apeigas, padedantis tikintiesiems prisiminti ir sustiprinti savo tikėjimo pagrindus. Krikštijami žmonės dažnai turi išreikšti šį išpažinimą kaip savo tikėjimo liudijimą, o krikščionių bendruomenėse jis yra bendras tikėjimo simbolis, jungiantis skirtingų tradicijų tikinčiuosius.