Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * ir Šventosios Dvasios. Amen.
Žodžiai „Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * ir Šventosios Dvasios. Amen.“ yra iš krikščioniškosios tradicijos ir jie naudojami žegnojantis. Ši frazė kyla iš Šventosios Trejybės mokymo – pagrindinės krikščionybės doktrinos, teigiančios, kad Dievas egzistuoja trijose asmenyse: Tėvas, Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji Dvasia. Žegnojimasis yra krikščioniškosios maldos forma, kuria išreiškiama pagarba Dievui ir Šventajai Trejybei.
Žegnojimasis yra tiek fizinis, tiek dvasinis veiksmas, skirtas išreikšti tikėjimą Dievu, šventumą ir apsaugą. Žmonės žegnojasi keliais tikslais:
- Pagerbti Dievą – žegnojantis žmogus šlovina ir garbina Šventąją Trejybę.
- Prisiminti Kristaus auką – gestu prisimenama Jėzaus mirtis ant kryžiaus ir atgaila už nuodėmes.
- Maldai pradėti ir užbaigti – žegnojimasis yra būdas pradėti ir pabaigti maldą ar religinį veiksmą, nes tai simbolizuoja tikėjimo įsipareigojimą.
- Apsaugai – žmonės tiki, kad žegnojimasis gali apsaugoti nuo blogio ar neigiamos energijos.
Žegnojimasis yra paprastas, bet svarbus ritualinis gestas, atliekamas rankomis:
- Dešine ranka – žegnojimasi visada dešine ranka, nes ji laikoma simboliškai svarbia tikėjimo ir jėgos ranka.
- Rankų pirštų padėtis – katalikų tradicijoje paprastai naudojami visi penki pirštai, tačiau stačiatikių tradicijoje sujungiami trys pirštai (nykštys, rodomasis ir vidurinis pirštai), simbolizuojantys Šventąją Trejybę.
- Gestų tvarka – dešine ranka:
- Pirmiausia paliečiama kakta (tai simbolizuoja Tėvą).
- Tada leidžiamasi prie krūtinės arba širdies srities (tai simbolizuoja Sūnų).
- Po to ranka vedama nuo kairiojo peties prie dešiniojo peties (tai simbolizuoja Šventąją Dvasią).
- Gestas užbaigiamas ištariant „Amen“.
Žegnojimosi metu išreiškiamas tikėjimas ir susitelkiama į Šventąją Trejybę. Šis gestas yra vienas iš pagrindinių krikščioniškųjų simbolinių veiksmų, išreiškiantis tikėjimą ir maldą.