Pirmoji Samuelio knyga (1 Samuel, hebrajiškai שְׁמוּאֵל – Šemu’el, „Dievas išklausė“) yra devintoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji žymi esminį lūžį Izraelio istorijoje – perėjimą nuo teisėjų laikų prie monarchijos. Knygos pavadinimas siejamas su pranašu Samueliu, kuris tampa centrine figūra šiame pereinamajame laikotarpyje: jis yra paskutinis teisėjas, pranašas ir pirmųjų dviejų Izraelio … [Skaityti toliau…]
Antroji Samuelio knyga (2 Samuel, hebrajiškai שְׁמוּאֵל ב׳ – Šemu’el Bet, „Samuelis II“) yra dešimtoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia vientisą pasakojimą, pradėtą Pirmojoje Samuelio knygoje, ir apima laikotarpį nuo Sauliaus mirties iki Dovydo karaliavimo pabaigos. Ši knyga yra vienas svarbiausių biblinės istorijos tekstų, nes joje išsamiai aprašomas Dovydo karaliavimas – … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Karalių knyga (1 Kings, hebrajiškai מְלָכִים א׳ – Melachim Alef, „Karaliai I“) yra vienuoliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, pradėtą Samuelio knygose, ir apima laikotarpį nuo karaliaus Dovydo senatvės iki Izraelio ir Judo karalysčių susiskaldymo bei pirmųjų karalių valdymo. Ši knyga yra esminė biblinės monarchijos istorijos dalis, atskleidžianti tiek … [Skaityti toliau…]
Antroji Karalių knyga (2 Kings, hebrajiškai מְלָכִים ב׳ – Melachim Bet, „Karaliai II“) yra dvyliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, pradėtą Pirmojoje Karalių knygoje, ir apima vieną dramatiškiausių Izraelio ir Judo istorijos laikotarpių – nuo pranašo Elijo veiklos pabaigos iki abiejų karalysčių žlugimo. Ši knyga yra esminis šaltinis suprasti, kaip … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Kronikų knyga (1 Chronicles, hebrajiškai דִּבְרֵי הַיָּמִים א׳ – Divrei HaYamim Alef, „Dienų įvykiai I“, „Metraščių žodžiai I“) yra tryliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji sudaro vientisą dviejų Kronikų knygų pasakojimą, kuris iš naujo interpretuoja Izraelio istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas Dovydo karaliavimui, levitų tarnystei ir šventyklos vaidmeniui. Hebrajiškas pavadinimas Divrei HaYamim … [Skaityti toliau…]
Tobito knyga (Tobit, lotyniškai Tobias) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, išsiskirianti savo pasakojimo šiluma, moraliniu aiškumu ir teologine gelme. Tai šeimos istorija, kurioje susipina ištikimybė Dievui, malda, apvaizda ir angelų veikimas. Knyga parašyta pasakojimo forma, turinčia tiek išminties literatūros, tiek pamokomosios istorijos bruožų. Jos centre – Tobito ir jo sūnaus Tobijo gyvenimas, atskleidžiantis, … [Skaityti toliau…]
Jobo knyga (Liber Iob, hebrajiškai אִיּוֹב – Iyyov, graikiškai Ἰώβ – Iōb) yra vienas labiausiai filosofinių Senojo Testamento tekstų, nagrinėjantis žmogaus kančios prasmę, teisingumo klausimą ir Dievo santykį su žmogumi. Tai poetiškas ir teologiškai sudėtingas veikalas, kuriame pasakojama apie Jobą – teisingą ir dorą žmogų, patiriantį netikėtą ir nepelnytą kančią. Knyga išsiskiria savo literatūriniu grožiu, … [Skaityti toliau…]
Siracido knyga, dar vadinama Sirachidu, Siracho knyga, Ben Sira arba Ekleziastiko knyga, yra vienas iškiliausių judaizmo ir krikščionybės išminties literatūros tekstų. Ji priklauso vadinamajai deuterokanoninei literatūrai, kurią Romos katalikų ir Rytų ortodoksų tradicijos pripažįsta kanonine, o judaizmas ir protestantizmas dažniausiai laiko apokrifine. Ši knyga išsiskiria tuo, kad ją parašė žinomas autorius – Jėzus, Siracho sūnus, … [Skaityti toliau…]
Izaijo knyga (ספר ישעיהו / Liber Isaiae) yra viena iš didžiųjų pranašų knygų, apimanti platų teologinį, istorinį ir poetinį spektrą. Tradiciškai siejama su pranašu Izaiju, Amozo sūnumi, veikusius VIII a. pr. Kr. Judo karalystėje, tačiau knyga susiformavo per ilgesnį laiką ir atspindi kelis istorinius sluoksnius: prieš tremtį, tremties metu ir po jos. Dėl šios priežasties … [Skaityti toliau…]
Barucho knyga (Baruch, graikiškai Barouch, lotyniškai Baruch) yra deuterokanoninė Senojo Testamento knyga, priimta katalikų ir stačiatikių kanonuose. Ji glaudžiai susijusi su Jeremijo pranašystės tradicija ir perteikia tremties, atgailos, išminties bei vilties temas. Pasakojimas priskiriamas Baruchui – Jeremijo raštininkui ir artimam bendradarbiui, lydėjusiam pranašą paskutiniais Judėjos karalystės metais. Ši knyga yra kanoninė, liturgiškai naudojama ir teologiškai … [Skaityti toliau…]
„Augustino Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, jungiantis autobiografiją, teologiją ir filosofinę mintį. Šį kūrinį parašė Hipono vyskupas Augustinas – vienas įtakingiausių Vakarų krikščionybės mąstytojų, kurio darbai suformavo didelę dalį viduramžių teologijos ir vėlesnės filosofijos tradicijos. Veikalas sukurtas apie 397–400 metus, kai autorius jau buvo subrendęs teologas ir siekė apmąstyti savo gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Danielio knyga (Daniel, דָּנִיֵּאל – Danijel, „Dievas yra mano teisėjas“) yra viena iš išskirtiniausių Senojo Testamento knygų, parašyta Babilono ir Persijos imperijų laikotarpiu. Jos pavadinimas kyla iš pagrindinio veikėjo Danielio – išmintingo jaunuolio iš karališkosios Judo giminės, ištremto į Babiloną ir tapusio Dievo išminties liudytoju svetimoje žemėje. Knyga jungia istorinius pasakojimus ir apokaliptines vizijas, atskleisdama … [Skaityti toliau…]