Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Pirmoji Pernaravos bažnyčia pastatyta 1671 m. Jai Jonas Milvydas dovanojo 2 margus žemės. H. Zabiela 1815 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Ariogalos parapijos filija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Vidaus reikalų ministras 1863 m. leido steigti parapiją. Formaliai filija nurodyta iki 1874 m. Bažnyčia 1913 m. remontuota, atnaujinti altoriai.

Tytuvėnų bernardinų vienuolynas

Manoma, kad pirmiausia pastatytas vienuolyno pastatas. Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 metus, tuometiniam Tytuvėnų savininkui A. Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Fundatorius norėjo nedidelio vienuolyno (12 vienuolių) ir bažnyčios, kur numatė savo šeimos mauzoliejų. Pirmieji ordino vienuoliai atvyko iš Vilniaus, Kauno ir Krokuvos vienuolynų. Jie kovojo su reformacija ir stengėsi atitraukti gyventojus nuo … [Skaityti toliau…]

Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Vaidatonių dvarininkas Matas Minmantas 1797 m. pastatė bažnyčią. Jai 1801 m. paskirtas valakas žemės, įkurta parapija. Stulgiuose 1828–1829 m. vikaravo poetas ir vertėjas Antanas Savickis (apie 1782–1836). Vikaras Matas Veitas 1863 m. ištremtas į Archangelsko guberniją. 1867 m. bažnyčia buvo apgriuvusi ir gerokai remontuota. Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Juzefo Pijušo Dziekonskio projektą už 70 000 … [Skaityti toliau…]

Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Kulautuvoje 1930 m. įsikūrė vienuolės Darbo seserys. 1931 m. pradėjo veikti jų privati koplyčia. 1932 m. ji perkelta į naują vietą ir tapo vieša. 1940 m. koplyčia padidinta. Priklausė Raudondvario parapijai, vėliau įkurta Kulautuvos parapija. Iki 1987 m. klebonavo Juozapas Frainas (1911–), po Antrojo pasaulinio karo nuteistas.

Vidiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Daugėliškio bažnyčios vizitacijoje 1675 m. minima Vidiškių koplyčia. Vidiškių dvaro savininkas Jonas Kaminskas 1828 m. pastatė bažnyčią, paskyrė jai 30 dešimtinių žemės, kunigui – 200 rb per metus. 1840 m. bažnyčia atnaujinta. 1902–1906 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1906 m. konsekravo vyskupas Eduardas Ropas. 1921 m. įkurta parapija. 1880–1883 m. filialistu buvęs Silvestras Gimžauskas (1845–1897) … [Skaityti toliau…]

Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia

Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje iš pradžių buvo pamaldų namai. 1801–1815 m. kunigas Fridrichas Vilhelmas Skubovijus dovanojo šiems namams sakyklą, du Nukryžiuotuosius, dvi sidabrines taures. Alkiškių dvaro nuomotojas Magnus pastatė liuteronams medinį pamaldų namą, kurį 1829 m. pašventino kunigas Aleksandras Henrikas Konradas Šulcas. Jis 1832 m. dovanojo parapijai fisharmoniją. 1840 m. maldos namuose jau buvo … [Skaityti toliau…]

Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią 1509 m. pastatė Žemaičių seniūnas Mikalojus Kęsgaila. Jis 1509 m. gegužės 21 d. donacijos akte pasižada amžiams Švėkšnos bažnyčiai skirti iš Švėkšnos dvaro žemės tiek, kiek reikia 40-čiai statinių kviečių apsėti, 10 šeimų su jų turimomis žemėmis, tris dvaro karčiamas, esančias Švėkšnoje, su teise savo reikalams virti alų ir midų be to … [Skaityti toliau…]

Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Šumsko dvaro savininkai Mykolas Šumskis ir Halina Šumskienė 1696 m. pastatė medinę bažnyčią. Įkurdinti vienuoliai dominikonai. Vienuolynui 1696 m. paskirti Didžiosios ir Mažosios Kuosinės palivarkai, 1704 m. – Juozapinės palivarkas Lavoriškių parapijoje, 1715 m. – Šiulgų kaimas. 1767–1789 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (projektavo ir statė architektas Tomas Ruselis). Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]

Virbalio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1554 m. pastatyta bažnyčia. Jai paskirta 6 valakai žemės. Dvarininkas Jonas Vyšniauskas 1623 m. įkūrė altariją. 1643 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, pastatyta bažnyčia. 1646 m. minima parapinė mokykla, prieglauda. 1673 m. dominikonų vienuolynui paskirti Alksnėnų ir Starkų kaimai. Sudegus parapinei bažnyčiai, nauja pastatyta apie 1696 m. Iki 1783 m. pastatyta nauja mūrinė dominikonų bažnyčia. 1785–1819 … [Skaityti toliau…]

Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pajevonyje 1586 m. pastatytai bažnyčiai skirta 9 valakai žemės. 1600 m. dar duota 12. Iš jų sudarytas Salicininkų dvarelis, kurį iki 1797 m. valdė klebonas. 1674 m. minima apleista medinė bažnyčia. 1736 m. pastatyta nauja. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1842 m. pastatyta šiaudais dengta mūrinė bažnyčia. 1875 m. pristatytos 2 koplyčios ir frontonas … [Skaityti toliau…]

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Vladislovas Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai 1897 m. prašė valdžios leidimo statyti bažnyčią. Šis ir kiti 1904 m. prašymai atmesti. 1905 m. leidimas gautas, įrengta laikina bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija. 1910 m. patvirtintas inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus mūrinės bažnyčios projektas. 1926 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Klebono Kazimiero Kulako rūpesčiu bažnyčią 1943 m. restauravo inžinierius Br. … [Skaityti toliau…]