Telšių vyskupijos pastangomis 1932 m. iš ūkininko S. Žilaičio nupirktas namas ir jame įrengta katalikų koplyčia. Kunigo Juozapo Petkaus rūpesčiu 1934–1935 m. ji remontuota, paaukštinta, įrengta vieta chorui, įsigytas varpas, liturginių daiktų. 1935 m. liepos 28 d. bažnyčia pašventinta.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1511 m. Seniškyje (4 km į šiaurę nuo Naujojo Daugėliškio), įsteigta parapija. Vėliau ši bažnyčia tapo Daugėliškio parapijos filija. Seniškis buvo klebonijos palivarkas. Jame 1776 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji 1915 m. sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo atstatyta. Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 m. Senajame Daugėliškyje (3 km į pietus nuo Naujojo Daugėliškio) … [Skaityti toliau…]
1538 m. įsteigta parapija. Iki 1636 m. pastatyta nauja bažnyčia (kitoje vietoje). Kavarsko dvare 1636 m. pastatyta mūrinė koplyčia. 1697 m. bažnyčia perstatyta. Jai Mykolas Oginskis skyrė turto. 1781 m. minima parapinė mokykla. Per miesto gaisrą 1842 m. sudegė klebonija su ūkiniais pastatais. 1857 m. pradėta statyti dabartinė vienabokštė bažnyčia. Išmūrijus sienas dėl prasidėjusio sukilimo … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia statyta Jokūbo Nemirovičiaus. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. 1611 m. Jarčevskis Karkažiškę paskyrė Vilniaus kunigų seminarijai. 1670 m. prelatas Aleksandras Sapiega bažnyčią atstatė. 1838 m. į ją trenkė žaibas, bažnyčia sudegė, vėl atstatyta. 1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. 1963 m. ji uždaryta. Grąžinta 1990 … [Skaityti toliau…]
Tūbinių dvaro savininkas A. Jacevičius 1822 m. atnaujino buvusią koplyčią, 1824 m. dovanojo valaką žemės, pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Paskirtas kunigas. Bažnyčia buvo Šilalės parapijos filija. 1937 m. įkurta parapija. 1824–1825 metais Tūbinėse įrengtos kalvarijos.
Pabarėje 1920 m. pastatyta bažnyčia. 1925 m. įsteigta parapija. 1934 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1934 m. spalio 24 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
Dūkštų dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė 1647 m. pastatė koplyčią. Ji 1716 m. minima kaip Maišiagalos filija. Liudvikas ir Teresė Senickiai Dūkštų palivarką 1743 m. paskyrė Raseinių pijorams. Jie Dūkštas 1768 m. išnuomojo Vilniaus pijorams, kurie jas valdė, bet nuomos nemokėjo. 1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia (statyba rūpinosi rektorius kunigas M. Franckevičius). Pijorai … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Misionierių bažnyčia, yra Vilniaus senamiestyje. Bokštų paaukštinimo ir tambūro projektą sukūrė Kristupas Glaubicas.
Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. … [Skaityti toliau…]
1907 m. patvirtintas A. Filipovičiaus-Duboviko naujos medinės bažnyčios projektas. 1908 m. atkurta parapija, pastatyta laikina, 1910–1913 m. – dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. Bronislovas Malevskis). 1918 m. įkurtas „Ryto" draugijos skyrius, kuris rūpinosi Aukštadvaryje įsteigta progimnazija. Kunigas Kazimieras Trimonis 1937 m. pastatė parapijos namus.
Parapijiečių padedamas kunigas Vincentas Dumčius (1886–1986) 1924 m. pastatė medinę bažnyčią. 1944 metais ji sudegė, Šv. mišios buvo laikomos kitame pastate. 1963 m. ji uždaryta, 1990 metais atstatyta ir sugrąžinta katalikams.
Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]