Pirmoji bažnyčia ar koplyčia pastatyta apie 1500 m. Skiemonys 1618 m. dovanoti Videniškių reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1677–1832 m. veikė jų vienuolynas. 1677 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai sudegus, pamaldos laikytos laikinoje stoginėje. Skiemonių dvare 1714 m. savininkai Aloyzas Maleckis ir Vincas Maleckis pastatė medinę bažnyčią. Joje buvo 4 altoriai, 10 registrų vargonai. Prie bažnyčios stovėjo … [Skaityti toliau…]
Vietos gyventojai nutarė statyti bažnyčią. 1928 m. įkurta parapija pavadinta Santaika. Varanausko kaimo lauke 1929 m. kunigas Antanas Žygas su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1937 m. kunigo Vinco Birbilo rūpesčiu statyta mūrinė bažnyčia nebuvo užbaigta. Iki 1938 m. pastatyti parapijos namai. 1944 m. sudegė klebonija. Po karo klebonas V. Jelinskis bažnyčią suremontavo, išdažė, pristatė … [Skaityti toliau…]
Kunigas Juozapas Čaplikas (1876–1961) Ryliškiuose, savo tėvo paveldėtoje 0,5 valako žemėje, 1918 m. pastatė medinę koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1924 m. įsteigta parapija. 1932 m. pastatyta nauja bažnyčia. Juozas Stasiūnas, Ryliškiuose klebonavęs nuo 1936 m., 1944 m. gruodį pasmerkė bolševikų siautėjimus. Už tai 1947 m. nuteistas 10 m. kalėti ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1782 m. pastatė Mykolas Ronikeris. Ji 1790 m. konsekruota, dovanotas valakas žemės. Bažnyčiai priklausė Degučių ir Gardamo filijos.
1619 m. karaliaus revizoriai netoli Šiupylių, ant kalvos, išrinko vietą bažnyčiai ir skyrė jai Šiupylių kaimą (23 valakus). Fundacija 1623 m. patvirtinta. 1625 m. įsteigta parapija pavadinta Užmušiu. Bažnyčia 1799 m. ir 1846 m. atstatyta. Ji 1842 m. tapo filija. 1915 m. sudegė bažnyčia ir visi klebonijos trobesiai. Apie 1924 m. bažnyčia atstatyta. Ją statė … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė stovi Vilniuje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčios altorių puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais.
Katalikų bažnyčiai 1629 m. dovanotas Pakriaunių kaimas. Apie 1738 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1859–1868 m. kanauninko Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. 1899 m. per miestelio gaisrą ji ir parapijos trobesiai sudegė. 1900 m. atstatyta, pristatytos šoninės koplyčios. Statytojas – klebonas Vincentas Birutavičius. Obelių klebonu jis išbuvo iki mirties (mirė … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1754 m. pastatė Mykolas Venclauskas ir dovanojo jai daugiau kaip valaką žemes. Ji buvo Žemaičių Kalvarijos filija. 1825 m. pakeisti sienojai, bažnyčia ne kartą remontuota.
Protestantas Bilevičius 1625 m. surinkęs žmones užpuolė Pikelių bažnyčią, ją nugriovė ir išvežė į savo Griežės dvarą. Bažnyčia netrukus atstatyta, kadangi minima 1636 m. Pikeliai XVIII a. – 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1752 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1756 m. jai dovanoti 2 valakai žemės. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1857 m. leista … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią Pagiriuose 1626 m. pastatė broliai Gabrielius Bialozaras ir Kristupas Bialozaras. Statybą rėmė ir Vilniaus katedros kanauninkas Jonas Bialozaras. Greičiausiai bažnyčia sudegė per Šiaurės karą. Buvusios bažnyčios vietoje Baltramiejus Pakoševskis 1742 m. pastatė kitą. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dvarininkai Daunoravičiai šventoriuje 1848 m. pastatė mūrinę koplyčią. Kita neogotikinė mūrinė kapų koplyčia … [Skaityti toliau…]
Žalpiai 1616–1721 m. priklausė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčiai. Apie 1814 m. pastatyta katalikų koplyčia, įsigytas varpas, 1815 m. – vargonai. Iki 1907 m. nuolatinio kunigo nebuvo. Viduklės klebono rūpesčiu 1896 m. Žalpių koplyčiai pakeista dalis sienojų. Kunigas Izidorius Gudavičius 1928 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1929 m. sausio 20 d. konsekruota. Žalpių kapinėse palaidotas žymus … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia Kražiuose pastatyta 1416 m. Kai ji sudegė, 1475 m. pastatyta nauja. Kražių klebonija buvo viena turtingiausių Žemaitijoje. 1533 m. klebonavo būsimas vyskupas Valerijonas Protasevičius, 1549 m. – poetas ir teisininkas Petras Roizijus. 1570–1740 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija. 1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 – benediktinių vienuolynas. Jėzuitai 1614 m. įsteigė kolegiją. 1621 m. … [Skaityti toliau…]