✞ Maldos.lt

1940 m. pabaigoje įkurta Skardupių parapija (iš Kalvarijos, Liudvinavo, Marijampolės parapijų dalies kaimų ir vieno Keturvalakių parapijos kaimo). 1941 m. naujoje bažnyčioje pradėtos laikyti Šv. Mišios. Vokietijos okupacijos metais ji baigta įrengti. Iš sugriautos Marijampolės žydų sinagogos pastatyta dviaukštė klebonija. Visas statybas organizavo klebonas Antanas Ylius, 1945 m. nuteistas 10 m. kalėti. Skardupiuose dirbo ir … [Skaityti toliau…]

Vėžaičių dvarininkai Volmeriai 1784 m. pastatė medinę bažnyčią. 1804 m. įsigyti vargonai. Varpinėje yra 1816 m. lietas žalvarinis varpas.

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1504 m. Ji minima ir 1522 m. Manoma, kad bažnyčia sunyko per reformaciją (1669 m. neminima). Antrąją bažnyčią 1676 m. pastatė Leonardas Pacas. 1713 m. įsteigta Švč. Trejybės brolija. 1738 m. sudegė klebonija ir bažnyčios archyvas. 1744 m. parapijai priklausė Kietaviškių bažnytkaimis, dvaras, 4 palivarkai ir 12 kaimų. XVIII a. pabaigoje … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad bažnyčia 1529 m. jau buvo, nes Birštonas vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigojamas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės. 1643 m. bažnyčiai dovanojamas Žydeikonių kaimas ir įpareigojama laikyti pamaldas. Anksčiau buvusi parapija dabar filija. Manoma, kad 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. vėl įpareigojama atstatyti. 1669, 1717 ir … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Pranciškonų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje. Priklauso pranciškonams. Mišios laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.

Gaurėje 1661 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia. Grįžęs į katalikybę Gabrielius Kaminskis 1670 m. katalikų bažnyčiai skyrė turtų, įkurta parapija; dovanotas Vytariškių (vėliau pavadintas Kunigiškiais) kaimas. Po 1671 m. panaikinta evangelikų reformatų bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1675 m. 1773 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1887 m. leista apmūryti šventorių. 1918–1943 m. klebonavo Kazimieras Šleivys. … [Skaityti toliau…]

Balbieriškio savininkas Tiškevičius Ivoniškyje (2 km į rytus nuo dabartinės bažnyčios) apie 1700 m. pastatė koplyčią. Ji 1791 m. atnaujinta, pradėtos rašyti metrikų knygos. 1803 m. koplyčia tapo Balbieriškio parapijos filija. Ivoniškio (Gudelių) dvaro savininkė Liudvika Petravičiūtė-Tiškevičienė jai dovanojo įvairaus turto. 1822 m. veikė parapinė mokykla. 1844 m. bažnyčia sudegė. 1847–1849 m. pastatyta nauja medinė. … [Skaityti toliau…]

Šventybrasčio savininkas Ignas Zaviša 1774 m. pastatė medinę bažnyčią. Šventybrastyje 1784 m. nuolat gyveno kunigas. Apie 1870 m. prie bažnyčios primūrytos dvi šoninės koplyčios ir zakristija. 1873 m. pastatyta medinė varpinė. Iš jos 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. 1928 m. bažnyčia suremontuota. Ji buvo Apytalaukio parapijos filija.

Iki 1936 m. katalikų bažnyčia įrengta nuomojamose patalpose. 1936 m. sudarytas bažnyčios statybos komitetas, įsigytas žemės sklypas. Kunigo Nikodemo Petkaus rūpesčiu 1937–1938 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.

Alytuje, Nemuno kairiajame krante, 1670 m. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia. Ji buvo ir 1703 m. Ilgainiui sunyko arba sudegė. Vėliau pastatyta medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia. 1797 m. įkurta parapija. 1820–1825 m. klebonavęs Nikodemas Dubrovskis pastatė medinę varpinę. Klebonas Andrius Cechanavičius (Alytuje 1829–1868 m.) 1830 m. pastatė naują bažnyčią. 1876 m. klebonu paskirtas Sebastijonas Banevičius … [Skaityti toliau…]