Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Bažnyčia buvo ne tik religinė, bet ir teisinė institucija, todėl ji taikė įvairias bausmes, kurios šiandien atrodo žiaurios ir nežmoniškos. Kelios istorinės bausmės, įvykdytos Bažnyčios vardu: 1. Sudeginimas ant laužo – Žanos d’Ark byla (1431 m.) Žana d’Ark, žinoma kaip Prancūzijos nacionalinė didvyrė, buvo apkaltinta erezija ir raganavimu. Bažnyčios teismas, … [Skaityti toliau…]
Religinė propaganda yra metodinis ir kryptingas informacijos skleidimas, siekiant įtikinti žmones tam tikrais religiniais įsitikinimais ar priversti priimti tam tikrą pasaulėžiūrą. Ši veikla dažnai grindžiama manipuliaciniais metodais, kuriais siekiama paveikti žmonių mąstymą ir elgesį. Skirtingai nuo tikėjimo skleidimo, religinė propaganda dažnai neleidžia žmonėms laisvai priimti ar atmesti skelbiamos žinios, nes ji remiasi ne tiek tikėjimu, … [Skaityti toliau…]
Dovydo šaka (angl. Branch Davidians) – tai protestantų sekta, susiformavusi XX a. viduryje po skilimo Dovydo septintosios dienos adventistų judėjime, kuris savo ruožtu atsirado iš Septintosios dienos adventistų bažnyčios. Sektos istorija paženklinta apokaliptiniais įsitikinimais, vidinėmis kovomis dėl valdžios ir tragišku 1993 metų įvykiu Teksase, Waco mieste, kai daugiau nei 75 sektos nariai žuvo per apsiaustį … [Skaityti toliau…]
Nusikaltimai Bažnyčioje – tai skaudi tema, kuri kelia klausimus apie atsakomybę, skaidrumą ir moralinį autoritetą. Bažnyčia, būdama institucija, kurios tikslas yra vesti tikinčiuosius į dvasinį gyvenimą, susiduria su situacijomis, kai jos nariai nukrypsta nuo tikėjimo tiesų ir moralės principų. Tokie veiksmai sukelia pasipiktinimą tiek tarp tikinčiųjų, tiek plačiojoje visuomenėje. Istorijoje pasitaikė atvejų, kai Bažnyčios tarnai … [Skaityti toliau…]
Mirtis – geriausia išeitis? NE! Gyvenime kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais, kurie kartais atrodo nepakeliami. Skausmas, neviltis ir beprasmybės jausmas gali užvaldyti širdį, vedant į mintis apie mirtį kaip galimą išsilaisvinimą. Tačiau ar mirtis tikrai yra išeitis? Ar pasitraukimas iš gyvenimo išsprendžia problemas, ar tiesiog palieka neišspręstų klausimų dar didesnį šešėlį? Savęs sunaikinimas nėra sprendimas. … [Skaityti toliau…]
Atvelykis – tai krikščioniškosios tradicijos šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Ši diena dar vadinama „Baltojo sekmadienio“ vardu arba „Mažosiomis Velykomis“. Tai yra savotiškas Velykų šventės tęsinys, pabrėžiantis prisikėlimo džiaugsmą, bendruomenės vienybę ir Dievo gailestingumą. Atvelykio ištakos siejamos su ankstyvąja Bažnyčios tradicija, kai per Velykų laikotarpį buvo krikštijami katechumenai – tie, kurie ruošėsi tapti krikščionimis. … [Skaityti toliau…]
Alkas – tai ikikrikščioniškoji lietuvių šventvietė, kurioje vyko religinės apeigos ir buvo garbinami dievai bei protėvių dvasios. Šios šventvietės buvo esminė baltų religinės kultūros dalis, atspindėjusi jų pasaulėžiūrą, santykį su gamta ir dieviškumu. Alkas buvo laikomas šventa vieta, kurią žmonės gerbė ir naudojo tik dvasiniams tikslams, vengdami bet kokios kasdienės veiklos. Paprastai alkai buvo įrengiami … [Skaityti toliau…]
Rondos Birne knyga „The Secret – Paslaptis“ dažnai yra pristatoma kaip įkvepianti priemonė keisti gyvenimą. Joje dėmesys sutelkiamas į „traukos dėsnį“, kuris skatina tikėti, jog mintys, ketinimai ir jausmai turi tiesioginę įtaką tam, kas vyksta žmogaus gyvenime. Nors kai kurie randa įkvėpimą šiuose principuose, iš religinės perspektyvos knyga kelia nemažai klausimų, ypač dėl žmogaus pozicijos, … [Skaityti toliau…]
Pragaro kančios ir bausmės, aprašytos įvairiose religijose, dažnai simbolizuoja ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, kurios yra nuodėmių pasekmė. Pragaro samprata skiriasi priklausomai nuo teologinių ir kultūrinių tradicijų, tačiau bendras dėmesys skiriamas atskyrimui nuo Dievo, gėdos jausmui, skausmui ir nevilties būsenai. Krikščionybėje Krikščionybėje pragaras apibūdinamas kaip vieta, kur sielos kenčia amžiną atskyrimą nuo Dievo. … [Skaityti toliau…]
Religinių apreiškimų ir tikėjimo klausimai visada buvo vieni sudėtingiausių diskusijų žmonijos istorijoje. Islamo pranašas Mahometas – asmenybė, kuri kelia daug klausimų, ypač dėl jo mokymo santykio su krikščionybe. Jei Kristus yra Dievo Sūnus, kaip teigia Evangelijos, tai ką reiškia Korano teiginiai, kad Jėzus yra tik pranašas? Ar tai leidžia vadinti Mahometą netikru pranašu, kaip perspėja … [Skaityti toliau…]
„Jei Jėzus nebūtų Dievas, Jis negalėtų išgelbėti nė vienos sielos“. Krikščioniškojo tikėjimo centre yra įsitikinimas, kad Jėzus Kristus nėra tik žmogus ar pranašas, bet pats įsikūnijęs Dievas, atėjęs į pasaulį atpirkti žmoniją. Šis įsitikinimas grindžiamas Šventojo Rašto liudijimais, kurie rodo, kad Jėzus ne tik skelbė Dievo žodį, bet ir veikė su dieviška galia, turėjo valdžią … [Skaityti toliau…]
Volteras, prancūzų švietimo epochos filosofas, garsėjo savo skvarbiu protu, aštria kritika ir ironija. Viena iš jo garsiausių frazių – „Jeigu Dievo nebūtų, jį reikėtų išrasti“ – tapo plačiai cituojama ir analizuojama tiek religiniuose, tiek filosofiniuose kontekstuose. Šie žodžiai rodo Voltero įsitikinimą, kad Dievo idėja yra būtina moralės ir socialinės tvarkos palaikymui, net jeigu apie Dievo … [Skaityti toliau…]